Neprinokusios spanguolės – nei vaistas, nei maistas

Lietuvoje – dar vasara. Taip taip, vis dar ji – vasarėlė. Nesvarbu, kad ji jau kitokia ir visai nepanaši į mūsų įsivaizduojamą idealią vasarą – švelnią, žalią ir šiltą. Diena trunka keturiolika su puse valandos. Taigi naktis dar nespėja atlikti jai gamtos paskirto svarbaus darbo – vėsinti žemę ir vandenis.

Lietuvoje – dar vasara. Taip taip, vis dar ji – vasarėlė. Nesvarbu, kad ji jau kitokia ir visai nepanaši į mūsų įsivaizduojamą idealią vasarą – švelnią, žalią ir šiltą. Diena trunka keturiolika su puse valandos. Taigi naktis dar nespėja atlikti jai gamtos paskirto svarbaus darbo – vėsinti žemę ir vandenis.

Rugpjūčiui liko tik keletas dienų. Ir nors gamtai visai nesvarbūs mūsų kalendoriai bei laiko skaičiavimas, nuo rugsėjo pradžios vasaros palikimas tirps labai sparčiai. Dabar, po atostogų, grįždami į darbus, ruošdamiesi į mokslus, net nepastebime to, kas vyksta gamtoje. O čia vyksta labai svarbūs pokyčiai.

Po karščių dvi vėsos ir lietaus savaitės iš lėto sugrąžina žalią spalvą, atgaivina vasaros pabaigos augalus. Ateina visų laukta žinia – pradeda dygti grybai. Kai kas Žemaitijos miškuose, sako, jau rado šimtus baravykų, kiti tenkinasi sauja voveraičių. Pušynuose, smėlynuose grybų dar teks palaukti. Tokiu metu kai kada grybų būdavome, jei ne prisiruošę žiemai, tai nors paragavę. Dabar to teko, deja, ne visiems.

Vėluojanti grybarautė buvo palanki gamtai ir mūsų girioms. Nebuvo grybų, todėl žmonių srautas negimė, nekilo gaisrų pavojus, nebuvo trukdomi žvėrys ir paukščiai. Tokia ramybė girioms ir jų gyventojams buvo labai naudinga.

Tiesa, visą rugpjūtį buvo galima rinkti bruknes. Jų nebuvo tiek daug, kaip pernai, tačiau žemėlesnėse vietose, ne ant kalnelių, uogos buvo ir tebėra didelės, skaisčiai raudonos.

Rugpjūčio gale visi prisimena dar vieną uogą – spanguolę. Jos dabar rausta, bręsta aukštapelkėse. Spanguolių laikas dar neišaušo. Tiesa, jau seniai nėra griežto nurodymo jas rinkti tik po rugsėjo 1-osios. Dabar spanguoliauti galima bet kada, tačiau kam reikalinga žalia, dar jokių gerųjų medžiagų nesukaupusi uoga... Tokia ji, kaip sakoma, – nei vaistas, nei maistas.

Lietuvoje visada spanguoliaudavo po bulviakasio. Taigi tik antroje rugsėjo pusėje ar pabaigoje. Žinoma, besiruošiantiems spanguoliauti reikėtų neužmiršti, kad spanguoles rinkti draudžiama visuose valstybiniuose rezervatuose, o ornitologiniuose draustiniuose lankytis, taigi ir uogauti, leidžiama nuo spalio 1-osios.

Šį sekmadienį išlydėsime gandrus. Lietuvoje jie gyveno lygiai penkis mėnesius. Per tą laiką užaugino ir gyveniman palydėjo vaikus. Kai kas neįsigilinęs į šios vasaros sėkmę skubėjo pranešti, kad jauniklių užaugo mažai, kad vasara gandrams buvusi nepalanki. Iš tikrųjų ši vasara – labai gandringa. Iškeliaujantys gandrų pulkai yra tikrai labai gausūs.

Atrodo, kad tokie patys sėkmingi metai buvo ir kitiems sparnuočiams. Dabar to jiems reikėtų linkėti kelionėse ir žiemavietėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių