- Ieva Salamakinaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prieraišumas: kaip ir kiekvienas augintinis, iguana nori dėmesio ir meilės.
-
Namų karalius Tarzanas: vietoj pūkuoto gyvūnėlio – iguana
-
Namų karalius Tarzanas: vietoj pūkuoto gyvūnėlio – iguana
-
Namų karalius Tarzanas: vietoj pūkuoto gyvūnėlio – iguana
-
Namų karalius Tarzanas: vietoj pūkuoto gyvūnėlio – iguana
-
Namų karalius Tarzanas: vietoj pūkuoto gyvūnėlio – iguana
-
Namų karalius Tarzanas: vietoj pūkuoto gyvūnėlio – iguana
Atėnė Šliževičiūtė, buvusi daugiakovininkė ir Vytauto Didžiojo universiteto sporto studijų studentė, jau trylika metų savo namais dalijasi su ypatingu augintiniu – Meksikos iguana. Šis egzotinis gyvūnas į šeimą atkeliavo netikėtomis aplinkybėmis: Atėnė alergiška pūkuotiems gyvūnams, tačiau tėvai labai norėjo, kad dukra turėtų augintinį. Nepaisant iššūkių, Tarzanas tapo ne tik šeimos dalimi, bet ir įdomiausiu namų gyventoju.
– Tikriausiai, prieš pasirinkdami tokį neįprastą augintinį, stengėtės apie jį kuo daugiau sužinoti. Kokia informacija labiausiai nustebino?
– Dar prieš Tarzaną auginome kitą iguaną, tačiau dėl užklupusios ligos ir prastos ankstesnių šeimininkų priežiūros teko su ja atsisveikinti. Todėl informacijos apie šį gyvūną jau turėjome. Nustebino, kad tai labai intuityvūs gyvūnai, kad keičia spalvą, tiesa, ne taip akivaizdžiai kaip chameleonai, tačiau, pabuvus ant saulės, jų oda iš oranžinės spalvos pasikeičia į rudą. Labiausiai nustebino poravimosi būdas – tiek patelė, tiek patinas vienas kitam turi įkąsti.
– Kiek augintiniui metų ir kaip supratote, kad norite auginti būtent jį?
– Tarzanui šiuo metu – 25-eri, o į mūsų šeimą jis atkeliavo prieš trylika metų dėka pirmosios iguanos prižiūrėtojos. Iš karto supratome, kad norime, jog būtent Tarzanas taptų mūsų namų dalimi. Jo vardas, kaip ir pats gyvūnas, turi savitą istoriją, – pavadintas Tarzanu dėl pomėgio kopti į aukštus medžius, iš kurių jį tekdavo gelbėti net gaisrininkams.
– Koks kasdienis gyvenimas auginant iguaną?
– Kadangi Tarzanas – tikras šilumos mėgėjas, vasaromis nuo ankstyvo ryto mus žadina, kad galėtų kuo greičiau išeiti į lauką ir mėgautis saulės spinduliais. Didžiąją dienos dalį praleidžia kieme, sode, ragaudamas augalus ir lepindamasis saule. Kai saulė tampa pernelyg kaitri, ima ieškoti pavėsio ir slepiasi krūmuose – tai kartais sukelia nemažai streso jo ieškant. Žiemą Tarzanas ieško šilumos ir kompanijos, todėl dažnai įsitaiso ant krėslo ar sofos, kur laiką leidžiame ir mes. Nepaisant, kad mėgaujasi kompanija, yra savarankiškas ir pats renkasi, kur būti: kartais grožisi savimi prie veidrodžio, guli ant laiptų ar prašosi išleidžiamas į kiemą. Iguana turi daug bendro su katėmis, nes taip pat linkusi į individualizmą. Be to, Tarzanas labai mėgsta vandenį, todėl maudynės duše ar vandens telkinyje jam – tikras malonumas.
Valdovas: dažniausiai šeimininkė augintinį ras kieme – ten jis praleidžia daugiausiai laiko lepindamasis saule, krimsdamas kiemo augalais ir prižiūrėdamas teritoriją. / A. Šliževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
– Kuo ypatinga tokio augintinio mityba? Galbūt reikalingas specialus maistas, dieta, maitinimo laikas?
– Mūsų iguana – žaliavalgė: minta vaisiais, daržovėmis, uogomis ir žolėmis. Vasaros pradžioje kramsnoja pienių žiedus, bet mėgsta ir kitokias žoles, kuriose daug vitaminų ir kurios nekenksmingos: dobilus, trauklapius, garšvas.
– Kokiomis sąlygomis Tarzanas auga jūsų namuose? Ar reikalingas specialus terariumas, kita speciali laikymo vieta?
– Jis auga laisvomis sąlygomis, terariumo neturime ir niekada nebuvo ten auginamas. Kadangi šie gyvūnai iš prigimties mėgsta laisvę, uždaryti juos terariume būtų kankinimas. Namuose yra keturios vietos, kuriose jį dažniausiai galima rasti: prie lango, po lempa, prie židinio ir ant sofos. Ten yra ir jo gultai, užtiesalai, kad jam visą laiką būtų šilta ir patogu.
Jis pavadintas Tarzanu dėl pomėgio kopti į aukštus medžius, iš kurių jį tekdavo gelbėti net gaisrininkams.
– Ar reikia specialių apšvietimo ar temperatūros sąlygų?
– Temperatūra turi būti gana aukšta, nes iguanos – šaltakraujai gyvūnai, todėl jiems būtina aplinkos šiluma. Visada turime paruoštą šiltą vandens pūslę, jei Tarzanui prireiktų papildomos šilumos. Žiemą tikras išsigelbėjimas – židinys, nuo kurio Tarzaną sunku atitraukti.
– Kokia mėgstamiausia Tarzano vieta?
– Mėgstamiausia vieta – kiemas. Dėl didelio ploto Tarzanas nuolat tyrinėja besikeičiančią augaliją, deginasi ir stebi aplinką. Nors dabar gyvena namuose, vis dar išlaikęs įprotį būti lauke, kaip ir anksčiau, kai augo lauko sąlygomis. Viduje jo mėgstama vieta keičiasi priklausomai nuo nuotaikos.
Mėgaujasi: ne visi augintiniai džiaugiasi maudynėmis, bet Tarzanui – malonumas. Iguanoms vanduo patinka lygiai taip pat, kaip ir šiluma – jos po vandeniu nekvėpavusios gali išbūti iki 30 minučių. / A. Šliževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
– Kaip jūsų augintinis reaguoja į namų aplinkos garsus, muziką, televizorių ar kitus aplinkos dirgiklius?
– Nors Tarzanas pripratęs prie daugelio garsų, tačiau didesnis triukšmas jam kelia stresą ir jis išsigąsta. Jis būna kartu mums žiūrint televizorių, dažnai būna šalia, tačiau, išgirdęs naują garsą, staigiai atsuka galvą ir pabėga.
– Kaip skiriasi Tarzano bendravimas su šeimininkais ir su svečiais? Ar, kam nors užėjus į namus, jis rodo smalsumo, teritorijos saugojimo požymių?
– Tarzanas mėgsta dėmesį, tačiau jam reikia laiko, kad jaustųsi saugiai ir patogiai su nepažįstamais žmonėmis. Jis neatbėgs kaip šuo ir neskleis garsų – stebės viską iš šalies ir prieis tik tada, kai jausis apsipratęs. Visi svečiai nori iš karto su juo susipažinti, paglostyti ar nusifotografuoti, ir Tarzanas dabar tuo mėgaujasi. Anksčiau buvo gerokai drovesnis ir retai leisdavosi laikomas ant rankų. Manau, kad toks elgesys atsirado su amžiumi – būdamas jaunesnis sunkiai leisdavosi pagaunamas.
– Sakoma, kad augintiniai panašūs į savo šeimininkus. Į kurį iš jūsų šeimos narių Tarzanas panašiausias?
– Sunku tiksliai atsakyti, nes jo charakteris ir elgesys atspindi mus visus. Šeimos draugai kažkada juokavo, kad kai Tarzanas miega, jis primena mane, kai pyksta – tėtį, o visą kitą laiką – mamą. Vis dėlto, jei reikėtų išsirinkti vieną žmogų, rinkčiausi tėtį, nes abu jie, nors ir nedažnai, tačiau aiškiai parodo savo principus, pyktį ir užsispyrimą – kaip tikri vyrai.
– Ar iguanai reikia kokių nors specialių veiklų, pavyzdžiui, vesti pasivaikščioti ar nusivežti į gamtą?
– Dėl Tarzano amžiaus vengiame jį vežiotis, jam sunku palikti kiemo teritoriją, nes žino, kad jis to kiemo šeimininkas. Tačiau, paėmusi jį ant rankų, einu pasivaikščioti po rajoną. Kartais vežamės jį prie Kauno marių, nes jis labai gerai plaukia ir tai jam malonumas. Iš pradžių jam buvo nedrąsu, reikėjo laiko priprasti prie naujos vietovės, tačiau dabar tai viena mėgstamiausių jo veiklų.
– Kas keisčiausia ar juokingiausia yra nutikę jūsų augintiniui?
– Tarzanas neatpažįsta savo atvaizdo veidrodyje, todėl dažniausiai juokingų situacijų kyla būtent dėl to. Kartą namuose palikome į kištukinį lizdą įjungtą muzikos grotuvą ir Tarzanas sugebėjo jį įjungti nosimi. Pasirodo, jam muzika patinka, nes grįžę radome šokantį – užsimerkęs judino galvą pagal girdimą ritmą. Kitą kartą, išsigandęs didesnio triukšmo namuose, pradėjo elgtis labai neramiai – lakstė po namus ir vartė daiktus, stengdamasis pabėgti į lauką.
A. Šliževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
– Ar kada nors bandėte išmokyti savo iguaną kokių nors gudrybių ar komandų?
– Nebandėme, nes jis pas mus atsirado jau subrendęs, todėl nevarginome nei savęs, nei jo. Tačiau jis reaguoja į mūsų sakomus žodžius, supranta, kai yra šaukiamas ėsti ar kada apie jį kalbame.
– Ar Tarzanas kada nors bendravo su kitais gyvūnais?
– Jis mėgsta kitų gyvūnų draugiją, tačiau sunku suprasti, kodėl, tikriausiai iš smalsumo. Jis draugiškas, tačiau, vos pajutęs grėsmę, pastato savo spyglius. Dažniausi jo lankytojai – paukšteliai, kuriems jis visuomet įdomus. Jie priskrenda ir nutupia šalia jo, tačiau nieko nedaro. Buvo laikotarpis, kai kaimynų auginama pinčerių veislės kalytė Pupa buvo jo geriausia kiemo draugė. Jie visuomet kieme palaikydavo vienas kitam kompaniją. Pupa mėgdavo prie jo pribėgti ir laižyti, o Tarzanas užsimerkęs mėgaudavosi Pupos rodomu dėmesiu.
Pasirodo, jam muzika patinka, nes grįžę radome šokantį – jis užsimerkęs judino galvą pagal girdimą ritmą.
– Kaip jūsų augintinis parodo tokias emocijas kaip laimė, baimė ar smalsumas?
– Jo laimę galima atpažinti iš užmerktų akių – taip Tarzanas parodo savo pasitenkinimą. Iš pradžių man buvo sunku suprasti, ar jis pyksta, ar džiaugiasi, tačiau per daugelį metų, praleistų kartu, dabar lengvai atskiriu jo emocijas. Kaip jau minėjau, iguanos yra labai intuityvūs gyvūnai, todėl jaučia kiekvieną žmogaus emociją. Jei kuris nors iš šeimos narių būna prastos nuotaikos, Tarzanas pribėga ir prašosi glostomas, taip bandydamas nuraminti. Tačiau jei glostysi su baime, jis įsitemps ir didelėmis akimis stebės situaciją.
– Kas labiausiai žavi auginant tokį gyvūną?
– Žavi, kad iguanos aiškiai neparodo savo emocijų. Kartais pagalvoju, kad ši savybė būtų naudinga žmonėms – sumažėtų nereikalingų barnių ir dramų. Iguanos neturi tiek veido raumenų kiek žmogus, todėl jų emocijos nėra akivaizdžios, be to, Tarzanas neskleidžia jokių garsų, išskyrus tylų šnypštimą. Jis – tikras ramybės įsikūnijimas, namus pripildantis gėrio ir atsipalaidavimo. Be to, mane žavi iguanų intuicija, nors, manau, visi gyvūnai ją turi ir ja kliaujasi.
A. Šliževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
– Ką patartumėte ketinantiems auginti namuose iguaną?
– Reikėtų įvertinti, kad auginti iguaną ne tas pats, kas auginti šunį. Tai netradicinis naminis gyvūnas, kuris seks paskui jus, visada bus šalia ar aiškiai išreikš savo emocijas. Iguanos mėgsta vienatvę, individualizmą ir laisvę. Nepatarčiau jų auginti mažai būnantiems namuose, nes igunanoms reikia rūpinimosi, dėmesio ir meilės, nors atsako iš jų gali ir nesulaukti. Svarbu žinoti, kad iguanos gyvena pagal rutiną – visada tuo pačiu metu ėda, eina į lauką, tuštinasi. Vertina pastovumą, todėl dažnos kelionės, kraustymasis ar gyvenimas keliose vietose joms gali kelti didžiulį stresą. Jei žmogus atitinka šiuos kriterijus ir yra pasiryžęs auginti iguaną, galiu patvirtinti, kad tai gali būti geras sprendimas. Nereikėtų baimintis, kad dažnai būdamos lauke pasigaus ligų ir užkrės. Iguanos neturi plaukų, todėl nereikės nuolat tvarkyti namų, jos mėgsta maudynes ir yra ramios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...