Užfiksuoti žaibus svarbu ir draudimo bendrovėms

Oro, dirvos temperatūrą, kritulių kiekį, debesų aukštį, rasos buvimo laiką, sniego storį, saulės tiesioginius spindulius, žaibus ar lijundrą fiksuojančių įrenginių duomenys tikrai nėra reikalingi vien tik sinoptikams. Kas dar naudojasi labai specifiniais duomenimis?

„Labai daug pažymų, užklausimų ateina iš prokuratūros, policijos, kitaip sakant, iš teisėsaugos, kai įvyksta avarijos ar netgi vagystės ir reikia atsekti, kada pasnigo, kada pėdos atsirado“, – sako B. Medinis.

Biržų meteorologijos stotis išskirtinė ir tuo, kad turi prietaisą, 200 km spinduliu fiksuojantį žaibų iškrovas. Tokį žaibų iškrovas fiksuojantį prietaisą be Biržų turi dar dvi meteorologijos stotys Lietuvoje. Prietaisu fiksuojami duomenys keliauja tiesiai į kompiuterius. Ten specialioje sistemoje galima matyti, kur ir kada trenkė žaibas.

„Tai svarbu lėktuvams. Be to, sinoptikai gali prognozuoti, kaip slenka frontai, kaip formuojasi perkūnijos ir audros. Tai žinoti poreikis kyla ir draudimo kompanijoms, kai audros pridaro nuostolių. Tikrai labai gerai, kai viskas užfiksuota. Pavyzdžiui, žmogus sako – užvakar po pietų trenkė žaibas ir sudegino mano aparatūrą, kompiuterius ar dar ką nors. Galime pagal vietą pasakyti, kad tikrai, toje vietoje žaibas trenkė 14:30 val. Žmogus tiesiog turi pagrindimą, kad jam padengtų nuostolius“, – tvirtina B. Medinis.

Septynių stočių duomenys

Name, kuriame dirba ir gyvena B. Medinis, įrengta ir Biržų meteorologijos stotis. Iš 20 Lietuvoje veikiančių meteorologijos stočių, septynios yra išskirtinės svarbos.

„Mes, Biržai, galime pasididžiuoti. Geografiškai susiklostė, kad esame šiauriausias Lietuvos taškas, todėl mūsų duomenys lieka ne tik Lietuvoje, bet ir keliauja į pasaulinius centrus. Mums reikia dirbti labai atsakingai, kruopščiai, atidžiai, kad viskas būtų apskaičiuota dešimtųjų tikslumu“, – tikina pašnekovas.

Biržų stoties meteorologiniai duomenys kas kelias valandas perduodami Vilniui, o tuomet visų septynių – Biržų, Vilniaus, Kauno, Utenos, Laukuvos, Šiaulių ir Klaipėdos – stočių duomenys iškeliauja į užsienį. Viskas atrodytų ne taip ir sudėtinga – juk dalis duomenų automatiškai patenka į stebėtojų kompiuterį, tačiau stebėtojai telegramas turi papildyti rankiniu būdu užfiksuotais duomenimis ir, žinoma, įprastą mums tekstą paversti skaičių kodais. Visa tai padaryti kaskart tenka vos per keletą minučių.

„Jeigu kartais dėl kokių nors techninių kliūčių tiesiog vėluojame, jau devinta minutė po lyginės valandos, operatoriai iš karto klausia – kur jūs dingote, mes negalime viso bloko išsiųsti. Yra buvę, kad būtent tuo metu paprasčiausiai persikrovė kompiuteris. Tokiais atvejais griebiame mobilų telefoną, skambiname ir diktuojame. Tada jau patiriame stresą. Jeigu oras permainingas, stresas dar didesnis“, – neslepia B. Medinis.

Reiškiniai užšifruoti skaitmenimis

Biržų meteorologijos stotyje be B. Medinio dar dirba keturi žmonės. Būtent penkių žmonių reikia nuolatiniam ir nepertraukiamam stoties darbui. Nors lauke modernių įrenginių, fiksuojančių klimato duomenis apstu, viduje, nedideliame kabinete, iš kurio į pasaulį iškeliauja užkoduota informacija, stovi keletas darbo stalų ir kompiuteris.

Tiesa, ant sienų pakabinti įvairių formų debesų pavyzdžiai. Ant vieno iš stalų, sąsiuviniuose ar lapuose, padėtuose po stiklu, surašyti meteorologų ir sinoptikų naudojami skaičių kodai ir jų šifruotės. Storuose sąsiuviniuose paaiškinta, kokiais skaičiais užrašyti vėjo greitį ar kryptį, kaip pažymėti lietų ar sniegą.

„Šifruoti naudojami skaičiai nuo 0 iki 99. Iš tikrųjų nebūtų fiziškai laiko vartyti užrašus. Praktiškai reikia įsiminti šią skaičių kalbą“, – neslepia B. Medinis.

Jis priduria, kad kartais skubant pasitaiko ir klaidų. Biržų meteorologijos stoties vadovas prisimena, kad kartą viename tinklalapyje pasirodė tokia prognozė – šalia debesėlio su snaige buvo nurodoma, kad temperatūra pakils iki 19 laipsnių šilumos.

„Įlekiu pas budintį meteorologą, sakau – jūs blogai užšifravot reiškinį. Jis tik už galvos susiėmė, pasirodo, perdavė ne 61, o 71. 71 reiškia sniegą. Išeina, kad nesvarbu, jog bus 19 laipsnių šilumos. Turime galimybę ir greitai taisome“, – priduria B. Medinis.

Meteorologų pagalbos reikia ir projektuotojams

Tokių kraštutinumų išlenda vis daugiau ir dažniau: krinta itin dideli ledai, siaučia škvalai, viesulai, kurių nelabai pas mus Lietuvoje anksčiau būdavo.

Galbūt sniegas vasarą dar pasirodytų keista, tačiau daugeliui klimato pokyčiai, kai ryte šviečia saulė, o vakare pila kaip iš kibiro ar kai gegužę atsikėlęs pro langą pamatai žemę užklotą sniegu, didelės nuostabos jau nebekelia.

„Šie pokyčiai pagreitį įgijo per pastaruosius 20 metų. Tokių kraštutinumų išlenda vis daugiau ir dažniau: krinta itin dideli ledai, siaučia škvalai, viesulai, kurių nelabai pas mus Lietuvoje anksčiau būdavo“, – atkreipia dėmesį B. Medinis.

Dėl besikeičiančių oro sąlygų į B. Medinio vadovaujamą meteorologijos stotį kreipiasi ir namų projektuotojai: „Viena įmonė į mus kreipėsi projektuodama namą ir klausė, kiek maksimaliai gali iškristi kritulių per trumpiausią laiką. Kaip tik buvo praėjusi išskirtinė šimtmečio liūtis, kai per porą valandų iškrito 100 mm. Įsivaizduokite, tai kone dviejų mėnesių norma per itin trumpą laiką. Jie iš karto sureagavo – vadinasi, projektuosime didesnes pralaidas, reikia apsidrausti.“

Tokius dažnai besikeičiančius orus lemia visiems gerai žinomas klimato kaitos reiškinys arba pasikeitusi oro masių pernaša, dėl kurios Lietuvoje šią vasarą šalčiau nei kai kuriose vietose Sibire.

„Kai matosi tas cirkuliavimas, matyti, kaip tai nenormalu. Pavyzdžiui, dabar Sibire karštis siekia baltąsias meškas, o pro šią pusę, pro Lietuvą, keliauja vėsesnis oras. Arkties vandenynas labai sušilo, todėl sutriko cirkuliacija“, – sako B. Medinis.

Specialisto teigimu, kalbant apie klimato atšilimą, nederėtų galvoti, kad visur oras turėtų sušilti. Kai kur jis kaip tik gali atvėsti: „Kaip tik viskas užaštrinama. Galiausiai taip ir išeina, kad kai kur itin karšta. [...]“

Orų stebėjimas beveik nepasikeitė

Nors orai ir pastebimai keičiasi, tačiau meteorologų darbas ir orų stebėjimas per beveik šimtmetį ne tiek daug ir pasikeitė. Ponas Bronius suranda dar prieš karą – 1924 m. – įsikūrusios Biržų meteorologinės stoties archyvus. Surinktų duomenų užrašymas iš esmės atrodo lygiai taip pat, kaip ir šiandien.

„Labai mažai kas keičiasi, tik apdorojimo greitis, duomenų gausa ir t. t. Buvo kad dar prieš karą 1939 m. Biržuose knygelė pildyta 5, 8 ir 11 val. – tris kartus per parą duomenys buvo nustatinėjami. Pokario laikais pradėjome dirbti ištisą parą“, – nurodo B. Medinis.

Jis akcentuoja – nė viena suirutė ar karas nenutraukė meteorologų darbo: „Karo metu dar daugiau duomenų buvo renkama. Prieš mane viršininkas išdirbo nei daug, nei mažai – 60 metų. Jis pasakojo, kai vyko karas, teko net kas pusę valandos perduoti duomenis, o darbuotojų trūko, todėl jie „ant tvoros“ miegodavo, kad nepramigtų.“

Vis dėlto šiandien technologijų pokytis meteorologijos pasaulyje akivaizdus. Duomenys jau seniai neperduodami telefonu ar teletaipais, o rankiniu būdu fiksuojamus klimato reiškinius vis labiau išstumia automatizuotos klimato sistemos.

„Seniau būdavo daug rankinio darbo, patys sinoptikai kone rankomis nubrėždavo simbolius, žemėlapius. Dabar viską padaro technologijos, tik spėk sekti. Tiesiog šimtamyliais žingsniais viskas keičiasi: informacijos apdorojimas, programos, įvedimas. Įdomiau, kai viską darai savomis rankomis. Tada gali pačiupinėti, išeiti, pamatyti. Kai beveik neišeidamas į lauką vien skaičius matai, kartais keista pasirodo – atrodo, viskas tik skaičiais virsta ir nebejauti tikro gamtos prisilietimo“, – sako B. Medinis.

Biržų meteorologijos stotis skaičiuoja jau 20 savo nepertraukiamos veiklos metų. B. Medinis yra tik trečiasis jos viršininkas. Kaip pats juokauja – „pas mus jau tokie ilgasėdžiai“.