- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Medžiotojų bendruomenę pasiekia intriguoti žinia – sukurti nacionaliniai, lietuviški medžioklės signalai ir šaukiniai. Šią kūrybinę idėją realizavo profesionalūs muzikai: Petras Vyšniauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, saksofonininkas bei Kazys Daugėla, kompozitorius, aranžuotojas bei dirigentas, o pirmą kartą juos atliko bei įrašė Dominykas Vyšniauskas, trimitininkas, Lietuvos ir tarptautinių muzikos festivalių laureatas. Apie tai, kuo praėjusieji metai buvo išskirtini medžiotojų ir žvejų bendruomenei, kokiomis tradicijomis, įgūdžiais, patirtimi praturtėję pradedame naujuosius metus – rašome pirmajame 2014 m. „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.
Medžioklinių ragų melodijos mūsų krašte girdimos vis dažniau, tačiau ne visada medžiotojų atpažįstamos. Taip nutinka todėl, kad medžioklės šaukiniai Lietuvoje, nors skirti tiems patiems žvėrims ar veiksmams, yra skirtingi, medžiotojų trimitininkų perimti iš įvairiausių kraštų.
Pasak P. Vyšniausko, prieš 7 m., kuomet jis tapo medžiotoju, pradėjęs dalyvauti medžioklėse išgirdo, kad mūsų medžiotojai groja ne savus, lietuviškus medžioklės signalus, o pasiskolintus iš vokiečių, austrų, lenkų ir kt. šalių, kur medžiotojai turi bei naudoja savitus, nacionalinius medžioklės šaukinius, medžioklės melodijas. Profesionalų muziką, Lietuvos muzikinės kultūros kūrėją ir propaguotoją, tokia spraga Lietuvos medžioklės kultūros terpėje nuvylė.
„Pasiklausius kitų šalių medžiotojų atliekamų nacionalinių medžioklės melodijų, stebint kaip jie didžiuojasi savo medžioklės kultūra, istorija, tradicijomis ir žinant, kokia situaciją mūsų krašte, kilo idėja sukurti savas, lietuviškas melodijas, kad ir mes turėtume medžioklės šaukinius kilusius iš mūsų krašto, susijusius su mūsų muzikos ir medžioklės kultūra, istorija, tradicijomis“, – sakė muzikas.
Pasak profesoriaus, idėjos įgyvendinimas užtruko 5 m. Reikėjo peržiūrėti begalę informacijos: mūsų ir kitų šalių medžioklės istoriją, su medžiokle susijusią muzikinę literatūrą, perklausyti su gamtos ar medžioklės tematika sietinus kompozitorių kūrinius, lietuvių liaudies dainas, t. y., pažinti tą lobyną, kurį Lietuva turi ir iš jo paimti tai, kas derėtų Lietuvos medžioklinei muzikai.
Kol kas yra sukurtos solinės melodijos atliekamos vienu instrumentu. Jos dažniausiai medžioklėse ir yra naudojamos. Tačiau ketinama darbą pratęsti, praplėsti repertuarą ir parengti medžioklės melodijas skirtas atlikti medžioklinių ragų orkestrams, šventinių koncertų, medžiotojų sambūrių progomis.
Naujame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat rašome apie pirmąjį Lietuvoje sukurtą filmą išsamiai ir reprezentatyviai žiūrovams pristatantį medžioklės mūsų krašte tradicijas, istorinius faktus, faunos ir medžioklės būdų įvairovę. Filmo „Po Žvėrūnos žvaigžde“ autorius, režisierius bei operatorius Arvydas Barysas.
2013 m. Lietuvoje pirmą kartą surengti medžioklės su lankais mokymai pagal tarptautinę lankininkų rengimo programą. 8 medžiotojams, išlaikiusiems teorinių žinių bei praktinių įgūdžių patikrinimo testus, suteikti medžiotojų lankininkų kvalifikaciją patvirtinantys sertifikatai, duomenys apie juos įtraukti į tarptautinę lankininkų medžiotojų duomenų bazę. Nors Lietuvoje su lankais nemedžiojama, tačiau profesionalūs lankininkai šį pomėgį galės realizuoti kitose Europos ir pasaulio šalyse, kur šis istorinis medžioklės būdas leistinas, propaguojamas ir yra labai populiarus.
Naujo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numerio pagrindinė tema skirta gausiausiai mūsų krašte paplitusiam plėšriam žvėreliui – lapei. Straipsnyje pasakojama, kaip patyręs medžiotojas, kuris, matyt, Lietuvoje yra sumedžiojęs daugiausiai lapių, sugeba perprasti ilgauodegių elgesį ir jas pergudrauti. Perskaitę žurnalą susipažinsite su ta patirtimi, kurią jūsų kolegos sukaupė per dešimtmečius. O ja pasinaudoję galėsite kaip lygiavertis susirungti su šiomis rudakailėmis gudruolėmis, kurios medžiojamos ir tykant, ir sėlinant, ir viliojant ir kurių gausa, kitai smulkiajai žeme bėgiojančiai ir padangėmis skraidančiai faunai yra pražūtinga.
Šiame numeryje pasakojama ir apie žmogų gamtoje ne vien su šautuvu, o ir su keturkoju ištikimuoju palydovu – šunimi. Lietuvoje populiarėja medžiokliniai šunys, o kokie jie gali būti, kaip juos išauklėti tikraisiais medžioklės pagalbininkais – patirtimi dalijasi kinologijos ir medžioklės specialistai.
Kaip ir visuomet, žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ rasite ir daugiau gamtos mylėtojams aktualių žinių, naudingų patarimų, linksmų ir intriguojančių istorijų.
Anei plauko, anei tauko! Ir anei žvyno, anei uodegos! Arba, kaip skelbia nauja tradicija, – Medžioklei ir Žvejybai Valio!
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Augalai kaip niekad ankstyvi: anksčiau pražydusias astilbes vejasi skubanti hortenzijų kolekcija1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė. O paskutinę birželio s...
-
Sėkminga operacija: iš seklumų išgelbėta per 100 delfinų
Jungtinėse Amerikos valstijose aplink Keip Kodo pusiasalį, Menkių kyšulį, pavyko išgelbėti per 100 delfinų. ...
-
Lietuvos zoologijos sode gimė itin nykstančios Perukinės tamarinos jauniklis3
Nors liaudies išmintis byloja, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tačiau įsibėgėjus vasarai Lietuvos zoologijos sodo lankytojų dėmesio jau laukia gausus būrys naujųjų gyventojų. Šiais metais Zoologijos sode gimė ponis, k...
-
Ekspertai kurs Žaliojo miesto veiksmų planą1
Liepos 3–4 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta Žaliojo miesto vizijos, strateginių tikslų ir veiksmų kūrimo dirbtuvės. ...
-
Eismą stabdė barsukų žaidimai1
Prie pat Klaipėdos esančiame kelyje nufilmuoti keturi jauni barsukai, kurie buvo tiek užsiėmę žaidimais, kad nepaisė automobilių ir pašalinių garsų. ...
-
Vilniuje lankymui atidarytas rekonstruotas Liuteronų sodas3
Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. ...
-
Meška iš Baltarusijos į Lietuvą atsivijo briedžio jauniklį6
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atskuodė ir sieną kirto briedžio jauniklis. Šioje vietoje fizinio barjero nėra, o siena, be kitų priemonių, kontroliuojama stebėjimo sistemomis. P...
-
Penktadienį Lietuvoje užfiksuotas naujas karščio rekordas
Praėjusį penktadienį, birželio 28 dieną, fiksuotas naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas, termometro stulpelis Druskininkuose įkaito iki 34 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). ...
-
Ar netrūksta švaros Lietuvos upėms?1
Anglijos mokslininkai nustatė, kad trys ketvirtadaliai visų Didžiosios Britanijos upių – užterštos. Vandens tarša matuojama ir Lietuvoje, o dešimtyse vandens telkinių gyventojams maudytis draudžiama, praneša LNK. ...
-
Iš sinoptikų – nedžiuginančios žinios: kris kruša, siautės škvalas8
Sekmadienis buvo tvankus. Labiausiai oras įkaito Druskininkuose – iki 31,5 laipsnio, tačiau iki naujo birželio 30-osios aukščiausios oro temperatūros rekordo pritrūko pusantro laipsnio. Rekordu išliko 1997 metų birželio 30-osios &Sc...