GRYNAS.lt jau ne kartą rašė, kad Lietuvos pajūryje žvejams ramiai gyventi neduoda pilkieji ruoniai. Pasak žvejų, šie žinduoliai pridaro daugybę skylių tinkluose, ėda sugautą žuvį, sugadina žvejybinę įrangą. Sausio 23-ią dieną Lietuvos gamtos fondas organizavo seminarą ruonių problematikai Baltijos jūroje aptarti. Buvo diskutuojama, ar yra būdų suderinti žvejų ir ruonių interesus, kai abiejų tikslas jūroje pagauti tų pačių rūšių žuvies.

Konferencijos metu pateikta daug pasakančių skaičių – žvejai skaičiuoja, kad kasmet dėl ruonių suplėšytų žvejybos gaudyklių ir tinklų jie praranda po 111 tonų žuvies ir netenka kone trečdalio milijono (331 tūkst. Lt) pajamų. Savo ruožtu gamtosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žuvis jūroje nepriklauso išskirtinai žvejams, todėl ruonius šaudyti bent jau Lietuvoje nėra prasmės.

Žvejai nėra radę ruonių tinkluose

„Pirmieji požymiai šitos problemos prasidėjo prieš maždaug dešimt metų, tačiau rimtų sprendimų iki šiol nepriimta. Sulaukiame didelių priekaištų iš žvejų verslininkų dėl paskutiniu metu svarstomo klausimo, ar iš viso verta užsiima žvejyba priekrantėse, kai visą jų laimikį suėda ruoniai ir sugadina jų žvejybos įrankius bei tinklus. Problema dvipusė. Vykdėme apklausą kaimyninėse Baltijos šalyse, kokie daromi nuostoliai, kaip atlyginama žala, kokios yra ruonių populiacijos. Žinome tiktai tiek, kad visos kaimyninės Baltijos šalys daugiau ar mažiau su šita problema susiduria ir nėra nei vienos šalies, kuri būtų visiškai išsprendusi šią problemą“, - konferencijos metu sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė pristatė vasarą atliktos žvejų apklausos rezultatus. Buvo apklausti 33 respondentai iš 54 priekrantėje žvejojančių įmonių. Nė vienas apklausos dalyvis teigė neradęs tinkluose įsipainiojusio ruonio. Yra matę tik ruonius, besivejančius žvejybos valtis. Dažniausiai buvo stebimi 2-3 ruoniai vienu metu, daliai žvejų yra tekę matyti ir 8-10 ruonių kolonijas, tačiau tokio dydžio grupių stebėjimai nebuvo dažni. Apklausa taip pat parodė, kad ruoniai intensyviausiai medžioja žuvis pavasarį ir rudenį.

„Lietuvoje nėra ruonių populiacijos, tai yra migruojantys ruoniai paskui žuvį. Galbūt jie sustoja trumpesniam ar ilgesniam laikui. Jie gali per dieną perplaukti šimtus kilometrų, gali atplaukti iš Estijos ar Lenkijos, pasimaitinti Lietuvoje ir tą pačią dieną vėl grįžti į savo šalį“, - sakė LGF gamtosaugininkė. Jos teigimu, ruonių skaičius Baltijos priekrantėse skaičiuojamas juos stebint iš lėktuvų. Manoma, kad jų kolonijos pas mus gali sudaryti apie 30 tūkst. individų, tačiau gali būti ir dvigubai tiek - iki 60 tūkst.

V. Survilienė savo pristatyme teigė, kad ruonių mitybos racionas labai panašus į tą, ką tinkluose ir gaudo žvejai - lašišas, menkes ir strimėles.

„Žvejų gaudyklės ruoniams yra tarsi pietų stalas“, - konstatavo V. Survilienė. Ji pateikia ir žvejų suskaičiuotą kasmet prarandamų laimikių statistiką – žvejai skaičiuoja, kad dėl ruonių veiklos jie kasmet patiria 111 tonų žuvies ir po 331 tūkst. litų žalą.

Norėtų specialiųjų gaudyklių ir kompensacijų

Žvejams trūksta informacijos apie apsaugos nuo ruonių priemones. Taip pat nėra žinomos visos galimybės apie rinkoje esančią specialiųjų gaudyklių, kurios apsaugotų nuo ruonių įsiveržimo į jų vidų, pasiūlą. Anot V. Survilienės, vienas tokių gaudyklių pavyzdžių galėtų būti ruonių draskymui atspari Dyneema medžiaga, tačiau ji yra bene keturis kartus brangesnė už įprastą.

Vis tik didžiausia dalis apklaustų žvejų (76 proc.) pasisakė už tiesioginių išmokų už patirtą žalą įvedimą. Mažiausiai palaikyta apsaugos priemonė – ruonių, besisukiojančių aplink valtis, šaudymas. Tokią prevenciją palaikė vos 12 proc. respondentų.

Dar viena iš priemonių, kaip sumažinti ruonių, besisukiojančių žvejybos akvatorijose, nepaleisti Lietuvos jūrų muziejuje užaugintų ruoniukų į laisvę.

Savo ruožtu pats Lietuvos gamtos fondas, kuris ir iniciavo šios temos diskusiją seminare, siūlo taikyti dvi naujoviškas priemones: viena jų - skatinti ruoniams atsparios žvejybinės įrangos įsigijimą ir naudojimą Lietuvos pakrantėse. Antra siūloma priemonė – ruoniukams, kurie paleidžiami iš Jūrų muziejaus, prisegti specialius transmiterius – stebėjimo nuotoliniu būdu įrangą, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepuola žvejų tinklų.

Ar ką nors išspręstų ruonių šaudymas?

Diskusijos metu buvo aptartas ir ruonių šaudymo klausimas. L. Budrys uždavė klausimą užsienio svečiams, ar turėtų biologinę prasmę ruonių šaudymas Lietuvos pakrantėje, kur neturime savo ruonių populiacijos, o tik migruojančius individus.

Estijos gamtos fondo gamtosaugininkas Ivaras Jussi pripažino, kad biologiškai žiūrint, šaudymas gali ir neturėti įtakos ruonių populiacijai, ypač, jeigu šaudoma neištyrus, kokio amžiaus ruoniai tai yra, ar tai yra patelės ar patinėliai.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad prie žvejų tinklų daugiausiai plaukia patinai, o jų šaudymas nekeistų populiacijos sudėties, nes patelės yra kur kas svarbesnės populiacijos didėjimui. Be to, problematiška vandenyje nušauti ruonį tiksliai ir paskui jį pasiimti (nes jie greitai skęsta).

„Reikia pasakyti taip, kad visi suprastų – leidimas medžioti ruonius mūsų Lietuvos pakrantėje neturi absoliučiai jokios prasmės. Galima naudoti garsinius signalus nubaidyti, bet šūviai būtų bereikšmiai, nes neduotų jokios naudos“, - sakė L. Budrys.

Pavyzdžiui, Suomijoje vyksta ruonių šaudymai, tačiau medžioklės kvota nėra išnaudojama. Kaip aiškino Suomijos organizacijos „Overmalax Jaktklubb“ atstovė Anita Storm, taip yra dėl to, kad ruonių medžioklė yra labai brangi ir sudėtinga. Be to, ne visose vietose leidžiama ją vykdyti, pavyzdžiui, yra draudimas ruonius šaudyti saugomose teritorijose, kuriose nemažai būriuojasi ruonių.

„Trijų keturių dienų kelionė medžioti ruonius, skaičiuojant vien kuro išlaidas, gali siekti 3 tūkst. eurų“, - sakė A. Storm.

Iš ruonio – ir mėsa, ir kepurės, ir batai

A. Storm, pristatydama ruonių populiacijos realijas Suomijoje, teigė, kad kaip viena iš priemonių žvejus apsaugoti nuo ruonių daromos žalos buvo taikomas ruonių nušovimas ir jų visiškas sunaudojimas kaip resurso, t. y. kailiams, riebalams, mėsai ir pan. Tačiau vėliau šis projektas buvo nutrauktas, nes nesusilaukė palaikymo iš ES insitucijų – daliai valdininkų buvo gaila ruonį naudoti tokiems tikslams.

Suomijoje išbandyta ir kita priemonė – kompensacijų mokėjimas žvejams. Nuo 2000-ųjų dvejus metus buvo mokama po maždaug 1,5 mln. eurų išmoka - iš pradžių mokėta už patiriamą žalą, o vėliau už ruonių, plaukiojančių palei valtis, toleravimą. Tačiau šias išmokas nuo kitų metų planuojama stabdyti.

Taip pat buvo išbandytos įvairios baidymo priemonės, tačiau joms nuolat reikia elektros šaltinio, todėl tai yra labai brangu.

Apie panašią patirtį pasakojo ir Švedijoje su ruoniais daugiau nei dvidešimt metų dirbantis Swenas Gunnaras Lunnerydas, atstovaujantis Geteborgo bei Švedijos žemės ūkio mokslų universitetus.

„Prieš daug metų vienas efektyviausių būdų nubaidyti ruonius buvo į ruonius šaudyti šratiniais šoviniais iš maždaug 50 m atstumo, tačiau šis šūvis jų nenužudydavo, o tik sužeisdavo. Sužeisti ruoniai atbaidydavo ir kitus nuo lindimo prie žvejų tinklų. Dabar mes negalime naudoti tokių nehumaniškų metodų. Bandėme gan ilgą laiką naudoti akustinius prietaisus, kurių garso negirdi žuvys, tačiau jis erzina ruonius. Europoje buvo bandyta naudoti dujų gąsdinimo metodus, tačiau ruoniams jie nekėlė jokio pavojaus ir jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė“, - sakė S. G. Lunnerydas.

Šiuo metu naudojama apie 600 lašišinių gaudyklių Švedijoje ir Suomijoje, apsaugančių nuo ruonių intervencijų į žvejų tinklus. Tokios gaudyklės kainuoja nuo 8 iki 16 tūkst. eurų. Švedijos nacionalinis biudžetas finansuoja apie  80 proc. šių gaudyklių įsigijimo lėšų.

Trauktis nenori, prašo kompensacijų

L. Budrys, vertindamas užsienio šalių patirtį, svarstė, ar nebūtų geriau žvejams išmokėti kompensacijas už pasitraukimą iš priekrančių nei ivestuoti į brangias apsaugos nuo ruonių priemones. „Mūsų priekrantėje yra daug gamtosauginių dalykų – saugomos teritorijos, paukščiai, povandeninės buveinės ir t.t. Ar verta bandyti naudoti tokias brangias žvejybos įrangos priemones, mokėti kompensacijas iš biudžeto ir derinti tai su Europos Komisija? Mes jau kelinti metai diskutuojame, kiek mes turime krantų, ir kiek žvejų. Tikrai nereikia skriausti žmonių, teisinga išmokėti kompensacijas, kad užsiimtų kitu verslu ir baigtųsi tos bėdos“, - pasiūlė jis.

Savo ruožtu patys pajūrio žvejai tikina, kad iš žvejybos verslo trauktis nenori ir labai palankiai įvertino LGF siūlomas apsaugos nuo ruonių priemones bei galimybę mokėti žvejams kompensacijas. Tiesa, iš kur gauti tam finansų – kol kas nėra aišku.