Augaliją akvariumams galima išsirinkti ir įsigyti gyvūnų parduotuvėse, internete, iš platintojo ar veisėjo. Atkreipiame dėmesį, kad tarp jų siūlomų augalų galima rasti į ES ar Lietuvos sąrašus įtrauktas invazines rūšis. Tai kanadinė elodėja, didysis vandrūnėlis paprastoji eichornija, paprastasis labūstras, Senegalo arbatos augalas, stambioji plunksnalapė, vėdryninė raistenė. Invazines rūšis draudžiama auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti be leidimo.

Lietuvoje natūralioje aplinkose aptinkama tik viena iš paminėtų rūšių – kanadinė elodėja, mūsų šalyje pirmą kartą pasirodžiusi 1884 m. Druskininkuose. Šiuo metu kanadinės elodėjos paplitusios beveik visuose joms augti tinkančiuose vandens telkiniuose: sekliuose upeliuose, melioracijos grioviuose, upėse, ežeruose, tvenkiniuose, ypač tankius sąžalynus sudaro kūdrose.

„Invazinės rūšys plinta stiebų ūgliais ar ataugomis, pumpurais ar sėklomis, kurios gali būti pernešamos į kitas augimvietes. Paprastoji eichornija, kitaip vadinama vandens hiacintu, sugeba savo populiaciją padvigubinti per 6–18 dienų. Tai parodo, kokia pavojinga ir sunkiai sustabdoma yra invazinė augmenija. Šios rūšys auga gana skirtingomis sąlygomis, bet jų visuma galėtų užimti ištisus vandens telkinius, sroves – nuo gėlo vandens upių ir ežerų, iki pelkių ir šlapynių“, – komentuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Šios rūšys auga gana skirtingomis sąlygomis, bet jų visuma galėtų užimti ištisus vandens telkinius.

Pasak jos, dažniausiai akvariumuose auginami svetimžemiai egzotiniai augalai, kurie uždaroje aplinkoje nekelia grėsmės mūsų natūraliai gamtai. Problema atsiranda, kai akvariumo atsisakoma ir šie augalai  išmetami, perkeliami į vandens telkinius gamtoje. Primename, kad ne tik invazinius augalus draudžiama auginti akvariumuose ar kitaip juos naudoti, bet ir svetimžemius augalus draudžiama perkelti, pasodinti į natūralius vandens telkinius.

Šie augalai vandens telkiniuose dažnai sudaro vienarūšius sąžalynus, kurie neleidžia šviesai pasiekti kitų vandens augalų, užima vietinės augmenijos vietą, taip kenkdami ir gyvūnams, kurie yra nuo jos priklausomi. Be to, jie keičia vandens cheminę sudėtį, pH, trukdo žvejybai, laivybai, nardyti, užkemša vandentakius, vandens ėmimo įrenginius ir pan.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1,5 tūkst. eurų baudos.