Geriausias sprendimas

Luna jau spėjo aplankyti ne vieną pažintinį taką, padūkti ant pajūrio smėlio ir netgi susipažinti su Zoologijos sodo gyventojais. Pasibaigus karantinui, Aliona ir Tomas norėtų su augintine pakeliauti po užsienį.

Pašnekovai juokiasi, kad Luna juos paskatina dažniau išlįsti iš namų. Tačiau nė vienas jų nė nenumanė, kad augins katę keliauninkę. "Mane tokia mintis būtų gąsdinusi, nes nežinočiau, nuo ko pradėti", – prisipažįsta smalsiosios Lunos šeimininkė.

Tiesa, gyvūnų mylėtojų šeimoje užaugusi Aliona be jų savo gyvenimo neįsivaizdavo. "2017-aisiais mano tėvai priglaudė nėščią katę. Vėliau pasaulį išvydo keturi maži kačiukai – trys juodi ir viena raina. Dažnai svečiuodamiesi pas tėvus matėme, kaip šie kačiukai auga, ir nejučiomis prie jų labai prisirišome. Meilumu mus papirko rainoji katytė, todėl vieną dieną tuomet dar būsimas mano vyras pasiūlė ją pasiimti į Vilnių. Tai buvo vienas geriausių mūsų priimtų sprendimų", – įsitikinusi Aliona.

Patirtis: keturkojė keliautoja pamatė daugiau Lietuvos nei kai kurie tautiečiai.

Praminė Pavyzduku

Visi žinome, kad katės yra individualistės, labiau už viską vertinančios ramybę. Tad galbūt Avižinių šeima Luną sugebėjo išdresuoti ir paruošti nuotykiams? A.Avižinienės teigimu, tai augintinė savo šeimininkus išdresavo, savo elgesiu parodydama, kad butas jai yra per ankštas.

"Luna mėgsta ramybės ir nuotykių pusiausvyrą, tai, manau, yra puikus derinys, – šypsosi Aliona. – Kadangi savaitgaliais dažnai važiuodavome pas mano tėvus, nusprendėme augintinę imti su savimi. Mūsų laimei, važiavimas automobiliu jos negąsdino, todėl mūsų kelionės buvo labai komfortiškos ir smagios. Dažniausiai automobilyje Luna tiesiog miega, o atvykus į vietą jau būna pasiruošusi nuotykiams."

Keliones ir iššūkius ypač mėgsta kai kurių veislių atstovės. Tačiau, pasak pašnekovų, Luna yra neveislinė, tad sunku ką nors pasakyti apie jos genų fondą.

"Dažnai svetimi žmonės Lunos charakterį ir pomėgius klaidingai priskiria veislei: "Taigi čia Bengalijos katė..." Šios veislės katės yra aktyvios, sumanios, protingos – tokia yra ir mūsų augintinė. Ji pavyzdingo charakterio, todėl kartais ją vadiname Pavyzduku", – šypsodamasi pasakoja Lunos šeimininkė.

Kartais tas dėmesys šiek tiek vargina, nes norisi tiesiog ramiai pabūti gamtoje. Tačiau suprantame, kad keliaujanti katė žmones labai domina.

Pratino prie petnešų

Nors Aliona ir Tomas siekia laužyti stereotipus apie sėslias ir tingias kates, jie taip pat atkreipia dėmesį, kad katė – ne šuo. Naminio katino į lauką jokiu būdu nereikėtų išleisti be petnešų, identifikacinio pakabuko ir pavadėlio. Bet koks čaižus garsas, pravažiuojantis dviratis, o gal net praeivis gali išgąsdinti katę, ir ši patirtis jai ims kelti neigiamų asociacijų.

"Dar blogiau, jei išsigandęs katinas ištrūks iš rankų ir pabėgs. Tad pirmiausia augintinį reikia pripratinti prie petnešų. O čia nekantrūs šeimininkai dažniausiai ir pasiduoda... Darbas su katėmis reikalauja kantrybės. Pamenu, kai pirmąkart Lunai uždėjome petnešas, ji paniškai norėjo jas nusiimti. Reikėjo laiko, kol petnešas ji pradėjo asocijuoti su geromis emocijomis, – pasakoja katės keliauninkės savininkė. – Pripratinus prie petnešų, palengvės kelionės, jūs galėsite labiau atsipalaiduoti, o katė – mėgautis išvyka. Kuo daugiau keliavome su Luna, tuo lengviau buvo suprasti jos pomėgius, perprasti keliavimo su katėmis subtilybes. Mums pasisekė, kad Luna puikiai jaučiasi ir gamtoje, ir mieste. Mums tereikia vengti riedlenčių ir jų skleidžiamų garsų, kurių augintinė bijo."

Pagalba: Luna nemėgsta nei šalčio, nei sniego, todėl Aliona paruošė jai sezoninę aprangą.

Pasak pašnekovės, keliavimas su kate yra kitoks nei su šunimi. Visų pirma, murklės nepavyks priversti daryti to, ko ji nenori. Tad būna dienų, kai Luna trokšta eiti į priešingą pusę nei jos šeimininkai. O kartais katytė mėgsta tupėti ir stebėti aplinką. Net ir išdresavus katę, jos charakteris nepasikeičia. Keliaujant taip pat svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas ir augintinės kailį. Pavyzdžiui, vasarą katei gali būti per karšta.

"Luna nemėgsta šalčio – visai kaip ir jos šeimininkė, o karštos vasaros dienos yra pavojingos dėl perkaitimo tikimybės. Todėl vasarą dažnai keliaujame vėlesniu paros metu. Laimė, lietus mums visai nebaisus. Priešingai – atrodo, kad Lunai patinka kai lyja, ji pradeda išdykauti ir bėgioti", – atskleidžia A.Avižinienė.

Adrenalino mėgėja

Smalsioji katė Luna aplankė beveik visą Lietuvą. Tad jos šeimininkai juokiasi, kad augintinė matė daugiau šalies nei dažnas tautietis. Vienas įsimintiniausių katytės nuotykių buvo pirmoji kelionė prie jūros.

"Lunai labai patiko paplūdimio smėlis, todėl katė pradėjo jį ragauti, maudytis jame. Oi, kiek juoko buvo! Nors Luna mėgsta stebėti judantį vandenį, jūra jai pasirodė pernelyg neprognozuojama, – prisimena ypatingą išvyką pašnekovė. – Vėliau į pajūrį su augintine nukeliavome dar keletą kartų. O kartą Luną pagavo banga, nes naivuolė negalvojo, kad ją gali pasiekti vanduo! Su augintine dažniausiai lankomės pažintiniuose takuose, taip pat mėgstame apsilankyti apžvalgos bokštuose. Pasirodo, mūsų katė yra adrenalino ir aukščio mėgėja, nes savo pėdutėmis įveikė Anykščių medžių lajų taką, eidama jo turėklais. Užlipusi į apžvalgos aikštelę, dar ir ten kelis ratus apėjo! Nuo to karto Luna visada vaikšto apžvalgos bokštų turėklais, o mes nervingai stebime ir būname pasiruošę prireikus ją gaudyti."

Saulėlydis ežere

Tai dar ne visi Lunos nuotykiai. Kartą, vaikščiodami Trakuose, katytės šeimininkai nusprendė saulėlydį pasitikti ežere plaukiojant katamaranu.

"Buvo kiek baisoka, nes augintinė neturėjo tokios patirties, ir nežinojau, kaip ji elgsis šioje situacijoje. Mūsų nuostabai, Luna pasirodė geriau, nei tikėjomės. Tądien ežere plaukiojo daug išnuomotų valtelių, katamaranų, kursavo motorinės valtys, o virš vandens skraidė oro balionai. Iš pradžių Luna tūnojo kuprinėje, o apsipratusi prie garsų ir vaizdų išlipo ir vaikščiojo po katamaraną. Buvo juokinga stebėti, kaip katytė domėjosi aplink plaukiojančiais ančiukais. O žmonės iš praplaukiančių valtelių mumis negalėjo atsistebėti", – juokiasi ypatingos katės šeimininkė.

Luna taip pat lankėsi Zoologijos sode ir susipažino su jo gyventojais. Susidraugavo su poniu, susidomėjusi stebėjo ožkas, avis, asilą. Tačiau stručiai katytei visai nepatiko – gal neįtiko jų bėgiojimas ir skleidžiami garsai. "Kupranugaris drąsa nepasižymėjo – pamatęs Luną išsprogdino akis ir kaipmat nuo mūsų pasitraukė", – prisimena pašnekovė.

Luna labai mėgsta vaikščioti ir nuvirtusių medžių kamienais. "Kelionės kai kuriais pažintiniais takais labai prailgsta – kol mūsų katė visais tais medžiais išlaipioja, – juokiasi Aliona. – O kartą Luna, karstydamasi nuvirtusio medžio šakomis, įkrito į upelį. Stebėtina, tačiau grįžusi namo ji buvo labai laiminga ir garsiai murkė."

Išgudrėjo: anksčiau Luna didesnius atstumus įveikdavo savo pėdutėmis, dabar įgudo mėgautis vaizdaisiš kuprinės arba nuo šeimininkės peties.

Dalyvavo šeimininkų vestuvėse

Luna taip pat lankėsi aukštapelkėje Marcinkonyse, buvo užlipusi į Dzūkijoje esančią žemyninę Gaidžio kopą, keliavo po Lietuvos kaimelius Šveicariją, Veneciją, Londoną, Paryžių.

Tai turbūt buvo pirmoji santuoka Lietuvoje, kurioje dalyvavo katė. Luna buvo pasipuošusi rankų darbo kaklo papuošalu, o savo pavyzdingu elgesiu šventės svečiams paliko neišdildomą įspūdį.

Katytė dalyvavo ir savo šeimininkų vestuvėse. "Tai turbūt buvo pirmoji santuoka Lietuvoje, kurioje dalyvavo katė. Luna buvo pasipuošusi rankų darbo kaklo papuošalu, o savo pavyzdingu elgesiu šventės svečiams paliko neišdildomą įspūdį", – numylėtinę giria A.Avižinienė.

Sutuoktiniai yra tikri kalnų fanatikai, todėl svajoja į juos nusivežti ir Luną. Kadangi katė nėra buvusi užsienyje, o ilgiausia jos kelionė automobiliu truko keturias valandas, pirmiausia planuojama nukeliauti į Aukštuosius Tatrus ir pažiūrėti, kaip Luna jausis tokioje kelionėje.

"Didžiausia mano svajonė – su kate apsilankyti Austrijoje, Šveicarijoje arba Norvegijoje. Kad ir kokią kelionę pasirinksime, esu įsitikinusi, kad mūsų laukia labai daug nuotykių!" – tiki pašnekovė.

Laužo standartus

Pasak A.Avižinienės, katytė ir jos šeimininkai sulaukia labai daug teigiamų emocijų ir komentarų iš praeivių. Dauguma neatsispiria pagundai sustoti ir pakalbinti sutuoktinius. Praeiviai pasakoja ir patys norintys savo katę pavedžioti už pavadėlio, tačiau neturintys kantrybės jos pripratinti.

Vis dėlto, nors patogiausia prie pavadėlio pratinti jaunas kates, dresūrai pasiduoda ir vyresnės. Pašnekovė tikina žinanti ne vieną pavyzdį, kai prie pavadėlio pavyko pripratinti ir vyresnius katinus. Šeimininkams svarbiausia turėti kantrybės, o katinams – noro.

"Su vyru esame intravertai, todėl ne mes Luną, o ji mus socializuoja. Kartais tas dėmesys šiek tiek vargina, nes norisi tiesiog ramiai pabūti gamtoje. Tačiau suprantame, kad keliaujanti katė žmones labai domina", – sako pašnekovė.

Sutuoktiniai namuose augina ne tik Luną, bet ir 10 metų katiną Pūkį. Tačiau jis nemėgsta nei pėsčiomis keliauti, nei automobiliu važiuoti. Pūkis mėgaujasi įprastu miesto katino gyvenimu, jam to pakanka. Aliona su vyru į gyvūnus žiūri labai atsakingai, tad atsižvelgia į jų interesus ir poreikius.

Svarbu pasiruošti kelionei

Na, o pasiryžusiems keliauti su savo kate Lunos šeimininkai turi keletą patarimų. Svarbiausia – pasiruošti kelionei.

"Prieš išvažiuojant reikia pagalvoti, ar katei kelionėje bus saugu. Pavyzdžiui, Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas rudenį yra pats gražiausias ir vertas aplankyti, tačiau būtina įvertinti, kad bus ne tik daug žmonių, bet ir palaidų šunų, – atkreipia dėmesį A.Avižinienė. – Į kelių valandų kelionę imame petnešas, pavadėlį, identifikacinį pakabuką, vandens, sulankstomą dubenėlį, drėgno maisto, skanėstų dėl motyvacijos ir, žinoma, kuprinę. Visi kiti atributai priklauso nuo sezono – žiemą Luną aprengiame šiltais drabužiais, o kuprinę apšiltiname, įdėję nedidelį pleduką. Lunos kailiukas trumpas ir netankus, todėl ji greitai sušąla. Vasarą katė gali perkaisti, todėl dažniausiai keliaujame vakarais, kai saulė nėra tokia intensyvi. Pasiimame gyvūnui skirtą vėsinančią liemenę."

Anot pašnekovės, kelionėse itin reikalinga kuprinė, nes Luna mėgsta ant jos atsistoti ir įsitaisyti šeimininkei ant peties. O pavargusiai keturkojei keliautojai patinka įlipti į kuprinę ir mėgautis patogia transportavimo paslauga – šeimininkės pečiais.

"Anksčiau Luna buvo aktyvesnė ir didesnius atstumus įveikdavo savo pėdutėmis. Dabar tapo gudresnė ir vis dažniau mėgaujasi vaizdais iš kuprinės", – juokiasi Aliona.

Ji pastebi, kad dalis žmonių nesirenka auginti kačių, nes mano, kad jos tik miega ir tinginiauja. "Katės gali kur kas daugiau, nei įsivaizduojame! – skuba patikinti. – Svarbiausia yra gyvūno nusiteikimas ir nuoseklus jo pratinimas prie naujos aplinkos. Mano draugai iš Amerikos vedžioja savo kates šalia Niagaros krioklio, Monrealyje draugė katę moko plaukti banglente. O kitas murklys užkariavo Toronto cementines džiungles ir džiaugiasi miestietiško katino gyvenimu!" – stereotipus paneigia A.Avižinienė.