- Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kurtas yra greičiausias pasaulio šuo, pasiekiantis net 70 km/val. greitį. O ar nuo jo paspruks greičiausia pasaulio katė?
Šiuo atveju, klausimą, ko gero, reikėtų formuluoti atvirkščiai: ar greičiausias pasaulio šuo pabėgtų nuo greičiausios pasaulio katės?
Kurtas yra tik (tik!) antras Žemės sausumos gyvūnas pagal išvystomą greitį. Ko gero, daugelis žino, kad greičiausias sausumos gyvūnas Žemėje yra (ne, ne Usainas Boltas) kaip tik toji katė (tiksliau turbūt būtų pasakyti katinas). Gepardas. Įsibėgėjantis iki 120 km/val.
Įdomu tai, kad gepardas ir kurtas yra labai, labai skirtingi sutvėrimai, tačiau evoliucionavo taip, kad įgijo praktiškai identišką bėgimo techniką. Abu gyvūnai lekia vadinamaisiais sukamaisiais šuoliais (angl. – rotary gallops). Tokio šuolio metu kojos žemę pasiekusia ratu: iš pradžių žemę paliečia priekinė kairioji letena, po to – priekinė dešinioji, po to – užpakalinė dešinioji ir galiausiai užpakalinė kairioji. Ir taip visas ciklas kartojamas, kol šuo ar gepardas nepavargsta.
Tai – natūrali visų katinių, šuninių bėgimo maniera. Taip bėga ir kurie kanopiniai (stirnos, elniai), tačiau taip nebėga žirgai (šie gyvūnai sudėti labiau ištvermei nei sprogstamajai jėgai ir momentiniam greičiui).
Kurtas ir gepardas turi dar vieną bėgimo stiliaus panašumą – jį bėgseną sudaro dvi fazės. Pirmojoje kūnas išsitiesia lygiagrečiai žemės paviršiui – sulėtintuose kadruose susidaro įspūdis, kad šuo skrenda. Po to – susitraukimo fazė, per kurią priekinės ir galinės šuns kojos sutraukiamos po kūnu – sutraukiamos taip, kad galinės atsiduria priekyje, o priekinės – gale.
Visa tai matyti unikaliuose sulėtintuose gyvūnų bėgimo kadruose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai4
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...