- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Širšės ir vapsvos – pavojingi ir antroje vasaros pusėje suaktyvėjantys vabzdžiai, nuo kurių nukentėti gali ir nealergiški žmonės. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
Anot jo, žmonėms, norintiems išnaikinti vabzdžių lizdą, derėtų į pagalbą kviestis specialistą ir nerizikuoti: „Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus.“
Itin aktyvios – antroje vasaros pusėje
Tiek širšių, tiek vapsvų dabar yra gana daug, LRT RADIJUI sako Almantas Kulbis. Anot jo, šie geluoniniai plėviasparniai yra pavojingi gyvūnai, nuo kurių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje miršta daug žmonių: „Žmonėms, kurie alergiški, tiek vapsvos, tiek širšės pavojingos. Jos itin aktyvios antroje vasaros pusėje. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad galima vapsvas ir širšes išnaikinti savavališkai, bet taip nėra.“
Pašnekovo teigimu, žmonės mano, kad vapsvos ir širšės kelia pavojų tiek šalia sodybų, tiek daugiabučiuose, todėl prisikaito liaudies patarimų internete ir bando jas pašalinti. „Iš tikrųjų, tai pavojingas procesas, todėl tokį darbą geriausia patikėti specialistams. Beje, vapsvos šiek tiek skiriasi nuo širšių, yra mažiau pavojingos ir ne tokios aktyvios. Tačiau dažnai žmonės neatskiria vienų nuo kitų ir agresyvumas būna sąlyginis“, – aiškina gamtininkas.
Įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas biologas Liutauras Grigaliūnas, paklaustas, ar į specialistus kreipiasi žmonės, patys bandę naikinti vapsvas ir širšes, sako, kad tokių atvejų tikrai būna: „Tačiau, laimei, dažnai žmonės nedrįsta to daryti patys. Jie pasikonsultuoja telefonu, o mes paaiškiname, kad nereikia patiems kovoti su geliančiais vabzdžiais. Dažnai žmonės net nebandę patys naikinti vabzdžių, kreipiasi į mus.“
Siūlo kreiptis į specialistus
L. Grigaliūnas teigia, kad vabzdžius sunaikinti įmanoma ir savarankiškai, nusipirkus reikiamų priemonių, tačiau tai nerekomenduotina. „Reikia išmanyti jų paros ciklą, žinoti, ar širšės ir vapsvos naktimis grįžta į lizdą. Kalbant apie įvairius aerozolinius balionėlius, kurie pardavinėjami parduotuvėse, jie nėra itin efektyvūs. Dėl to gali kilti rizika sveikatai, kartais net gyvybei“, – tvirtina pašnekovas.
Paklaustas, ar širšių lizdas gali būti naudingas, A. Kulbis sako, kad su vabzdžiais galima gyventi ir taikiai. Visgi, jei namuose yra vaikų, širšių ar vapsvų lizdas gali kelti pavojų: „Pačiam teko gyventi name, antrame aukšte, kur po atbraila visą vasarą buvo širšių lizdas. Tai įdomus gyvūnas, galima jį stebėti. Širšių lizdai – skirti vieniems metams, rudenį jie savaime nunyksta. Lieka tik motinėlės, kurios žiemoja kažkur malkinėse, o pavasarį kuria naujus lizdus.“
Anot A. Kulbio, jei žmogus žino, kad yra alergiškas, nereikia imtis pačiam naikinti lizdo. „Kiekvienam darbui yra specialistas, taip ir čia. Nežinau, ar daug kas tuo užsiima Lietuvoje, bet geriau patikėti darbą specialistams. Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus. Net nealergiškas žmogus gali labai stipriai nukentėti. Nors širšių ar vapsvų įkandimas nėra toks stiprus, kaip bitės, skausmas ir nemalonūs pojūčiai gali sugadinti vasarą“,– tvirtina gamtininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dvynukės pandos išbandė naują žaidimų kambarį
Berlyno zoologijos sode – dvynukių šėlsmas. ...
-
Gamtos išdaigos nustebino net pačius grybautojus: ar verta sunerimti?
Kol dauguma sausio pirmąją ilsėjosi po naujametinio vakarėlio, grybautojai leidosi į miškus, kuriuose rado daugybę grybų. Žmonės stebisi: jei anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o sausį jau spausdavo šaltukas, dabar mi&scaro...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...
-
Pernai Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių, 12 hidrologinių stichinių reiškinių1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Patvirtinta: svarbioje srityje Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą2
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (angl. WOAH) oficialiai patvirtino, kad Lietuva toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. ...
-
Ledinės maudynės virto bendryste: savo pomėgiu mėgina užkrėsti ir kitus1
Ledines maudynes mėgstantys plungiškiai, susibūrę į „Plungės ruonių“ asociaciją, savo pomėgiu maudytis lediniame vandenyje ir kitus mėgina užkrėsti keliaudami po miestelius ir kaimus. ...
-
Policijos korgis laužo stereotipus: stebina net dresuotojus2
Kinijos policijoje dirba tarnybinis šuo – pirmas iš korgių veislės. Jis net dresuotojus stebina įgūdžiais, ypač, kai ieško sprogmenų. Keturkojis griauna mitus apie šią trumpakojų veislę. ...
-
Norvegų burlaivis patyrė orkų ataką: mokslininkai negali paaiškinti gyvūnų agresijos1
Prie Portugalijos krantų orkos smarkiai apgadino su Norvegijos vėliava plaukiantį burlaivį. Laivas, be kita ko, liko be šturvalo, pranešė laikraštis „Correio da Manhã“, remdamasis institucijomis. Setubalio uosto vad...
-
Balio prakeiksmas: sala virsta sąvartynu5
Turistų pamėgta Balio sala tiek daug užteršta, kad šiukšlynais tapusius nuostabius paplūdimius valo net baisių vaizdų neapsikentę turistai. ...
-
Užfiksavo retą reiškinį: Saturnas pasislėpė už Mėnulio5
Sausio 4-ąją, šeštadienį, daugelis skirtingų šalies miestų ir miestelių gyventojų fiksavo retą reiškinį – Saturno išnykimą už pusmėnulio. ...