- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuršių nerijos gyventojas – vikrusis driežas – Europoje sutinkamas vis rečiau ne tik todėl, kad mažėja jiems tinkamų buveinių, bet ir dėl to, kad jaunikliams apskritai išgyventi nėra paprasta. Jie neretai tampa ne tik kitų stambesnių gyvių, bet ir savo pačių tėvų grobiu. Driežai esą nepažįsta savo vaikų, tad kanibalizmas tarp jų yra norma.
Kuršių nerijos kopų smėlyje vasarą buvo galima pastebėti besišildantį vikrųjį driežą (lot. lacerta agilis).
Tačiau pajutę menkiausią pavojų, jie vikriai sprukdavo. Gamtininkai teigia, jog galime pasidžiaugti juos pamatę, nes Europoje šie driežai vis rečiau sutinkami, jie nyksta, nes vis mažiau lieka vietų, kurios tinkamos jiems gyventi.
Gyvena vikrusis driežas ten, kur daug saulės, o dirva sausa ir smėlėta – tokios vietos geriausios driežiškam „lizdui“ sukurti ir kiaušinius dėti.
Poravimosi metu patinėlių oda ryškiai pažaliuoja ir jie grumiasi, stumdosi dėl patelių dėmesio.
Atėjus laikui, driežienė išrausia nedideles duobutes, padeda 4–15 kiaušinėlių, užkasa juos šiltu smėliu ir sprunka savais reikalais.
Jei vasara šilta (plius 21–24 laipsnių Celsijaus), driežiukai išsirita per du mėnesius. Jie būna apie 5–6 cm ilgio.
Saulės išperintų driežiukų laukia nelengva gyvenimo pradžia, kad netaptų grobiu, turi saugotis ne tik paukščių, varlių, žalčių ar kokių žvėriūkščių, bet ir savo tėvų.
Anot gamtininkų, driežai nepažįsta savo vaikų, nes jų neperino, neglobojo, o paliko saulei auginti, taigi kanibalizmas tarp šių roplių yra norma.
Dažniausiai driežiukams pavyksta pasprukti plėšrių giminaičių nasruose palikus tik besiraitančią uodegą.
Štai ir praverčia vikriojo driežo gebėjimas nusilaužti uodegą ir vėliau ją vėl atsiauginti.
Subręsta jaunikliai po pusantrų ar dvejų metų, o išgyventi gali iki 12 metų.
Na, o rudenį, atvėsus orams, driežai pradeda ieškoti vietos, kur galėtų saugiai peržiemoti.
Žiemojimo urvelius išsikasa patys, įsitaiso apleistose pelių buveinėse ar glaudžiasi plyšiuose iki kito šiltojo sezono.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: nuo 2005-ųjų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau3
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ pirmadienį pranešė, kad nuo 2005 metų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau, dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas4
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Paukščiai skuba į žiemavietes3
Šiais metais, orams vis dar mus lepinant, paukščių būriai, kitaip nei įprastai, delsė pradėti savo kelionę į žiemavietes. Pirmieji nenutrūkstantys paukščių būriai pastebėti rugsėjo viduryje, kurie priminė, koks unikalus Kur...
-
Patirtis atkuriant didžiojo apuoko populiaciją – tarptautiniame žurnale2
2020-2023 metais Lietuvos zoologijos sodui ir asociacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ vykdant projektą buvo veisiami ir į laisvę paleidžiami itin nykstantys paukščiai – didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Projekto metu buvo i&sca...
-
Atnaujintame pažintiniame take – norus pildantys rieduliai ir net vaisingumo akmuo
Yra Lietuvoje vieta, kur ant akmens pasėdėjusios moterys vaikų susilaukia. Kiti rieduliai norus pildo ar sveikatą dovanoja. Ir itin švaraus šaltinio vandens išgėrę – pasveiksta ir svorio numeta. ...
-
Aptikta nauja ryklių rūšis: jau dabar gresia išnykimas?
Floridos tarptautinio universiteto mokslininkai patvirtino aptikę naują kūjagalvių ryklių rūšį. Liūdnas faktas, kad oficialus ryklio atradimas paskelbtas mažėjant jo populiacijos skaičiui. Žurnale „Zootaxa“ paskelbtame moksliniam...
-
Kokio oro tikėtis savaitgalį?1
Sinoptikai praneša, kad šalyje laukiama staigių orų permainų. Vis dar vasariškus orus iš Lietuvos stums pavėlavęs ruduo, sulauksime daugiau lietaus. ...
-
Žmonės sunerimo: kodėl drumstas šaltinių vanduo?3
Regioninio parko lankytojus išgąsdino drumzlinas šaltinio vanduo, čiurlenantis iš kopos Karklėje. Žmonės sunerimo, kad galbūt į paplūdimį teka teršalai. Gamtosaugininkai ramina, jog rudos nuosėdos susidaro dėl gruntiniuos...
-
Gamtosaugininkai sunerimę: sparčiai nyksta drugeliai3
Sunerimę Jungtinės Karalystės gamtosaugininkai, mat šalyje sparčiai mažėja drugelių. Šiemet jų priskaičiuota mažiau nei kada nors anksčiau. ...
-
Mažojo hipopotamo šlovė: mielas mažylis tirpdo žmonių širdis3
Tailando Khao Kheow zoologijos sodo prižiūrėtojas Atthaponas Nundee jau maždaug penkerius metus skelbia mielų savo prižiūrimų gyvūnų akimirkų įrašus. Tačiau jis neįsivaizdavo, kad zoologijos sodo naujagimis nykštukinis hipopotamas p...