- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų liepa buvo karščiausias kada nors Žemėje užfiksuotas mėnuo, antradienį paskelbė Europos klimato tarnyba „Copernicus“.
Ankstesnis rekordas buvo fiksuotas 2019 metų liepą, kai vidutinė temperatūra siekė 16,63 laipsnio Celsijaus. Praėjęs mėnuo buvo 0,33 laipsnio Celsijaus karštesnis nei prieš ketverius metus.
Praėjusį mėnesį, paženklintą karščio bangų ir gaisrų visame pasaulyje, vidutinė oro temperatūra taip pat buvo 0,72 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 metų liepos mėnesio vidurkius.
Mokslininkai jau nustatė, kad dėl klimato kaitos, turint galvoje, kad vidutinė pasaulio temperatūra buvo maždaug 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu, karščio bangos tapo intensyvesnės, ilgesnės ir dažnesnės.
„Karščio bangos užklupo daugelį Šiaurės pusrutulio regionų, įskaitant Pietų Europą. Keliose Pietų Amerikos šalyse ir didžiojoje Antarktidos dalyje temperatūra buvo gerokai aukštesnė už vidutinę“, – teigė „Copernicus“.
Keliose Pietų Amerikos šalyse ir didžiojoje Antarktidos dalyje temperatūra buvo gerokai aukštesnė už vidutinę.
„2023 metais vidutinė pasaulinė temperatūra yra trečia didžiausia per visą istoriją – 0,43 laipsnio Celsijaus aukštesnė, lyginant su 1991–2020 metais, palyginti su 0,49 laipsnio Celsijaus 2016-aisiais ir 0,48 laipsnio Celsijaus 2020-aisiais. Tikimasi, kad atotrūkis tarp 2023-ųjų ir 2016-ųjų artimiausiais mėnesiais sumažės, nes paskutiniai 2016 metų mėnesiai buvo palyginti vėsūs (...), o likusi 2023 metų dalis turėtų būti palyginti šilta, nes vystosi dabartinis El Nino reiškinys.“
Mokslininkai buvo įspėję, kad liepos mėnesį gali būti pasiektas naujas rekordas.
Pasaulio vandenynuose taip pat buvo užfiksuotas naujas temperatūros rekordas, todėl susirūpinimą kelia tolesnis poveikis planetos klimatui, jūrų gyvūnijai ir pakrančių bendruomenėms.
Remiantis ES klimato observatorijos duomenimis, liepos 30 dieną vandenynų paviršiaus temperatūra pakilo iki 20,96 laipsnio Celsijaus.
Ankstesnis rekordas buvo 20,95 laipsnio Celsijaus 2016 metų kovą, anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos atstovė spaudai.
Tarp tiriamųjų nebuvo įtraukti arkties regionai.
Skaudžios pasekmės
„Ką tik matėme, kaip liepą pasaulinė oro temperatūra ir pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūra pasiekė naujus visų laikų rekordus. Šie rekordai turi skaudžių pasekmių ir žmonėms, ir planetai, kuri patiria vis dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius reiškinius“, – teigė „Copernicus“ vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).
„Šiuo metu 2023-ieji yra treti šilčiausi metai – 0,43 laipsnio Celsijaus virš pastarųjų metų vidurkio, o liepos vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą. Net jei tai tik laikinas reiškinys, jis rodo, kad būtina skubiai imtis ryžtingų pastangų mažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuris yra pagrindinė šių rekordų priežastis“, – sakė ji.
Šiuo metu 2023-ieji yra treti šilčiausi metai – 0,43 laipsnio Celsijaus virš pastarųjų metų vidurkio.
Miškų gaisrai nusiaubė ištisus Graikijos plotus ir išdegino 12 mln. hektarų Kanadoje, o pietų Europą, dalį Šiaurės Afrikos, pietų Jungtines Valstijas ir dalį Kinijos apėmė alinanti karščio banga.
Kinijos sostinę pastarosiomis dienomis užklupusios aukų pareikalavusios liūtys yra smarkiausios nuo tada, kai prieš 140 metų buvo pradėti registruoti duomenys.
„Copernicus“ direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas) anksčiau yra teigęs, kad temperatūra pastaruoju metu yra nepaprasta.
Be šių oficialių duomenų, jis nurodė, kad dar senesni pakaitiniai klimato duomenys, pavyzdžiui, medžių rievės ar ledo šerdys, leidžia manyti, kad šiuo laikotarpiu užfiksuota temperatūra gali būti „beprecedentė mūsų istorijoje per pastaruosius kelis tūkstančius metų“, o galbūt dar ilgiau, maždaug 100 000 metų.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) neseniai irgi perspėjo apie pavojų.
„Klimato kaita jau čia. Ji kelia siaubą. Ir tai tik pradžia, – sakė A. Guterresas, ragindamas nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų sumažintas planetą šildančių dujų išmetimas. – Pasaulinio atšilimo era baigėsi, atėjo pasaulinio virimo era.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...