Šiuolaikiniame mene mokslinės fantastikos žanras itin populiarus. Jį mėgsta ir knygas, dramas ar filmo scenarijus rašantys lietuvių rašytojai. O ką žinome apie pirmuosius lietuviškus šio žanro kūrinius?
Išlydint senuosius metus norisi prisiminti ne tik tai, kas svarbaus įvyko valstybės, miesto gyvenime, ką pavyko nuveikti kuriant savo likimą, bet ir tai, kas įsimintino įvyko šiais metais Kauno teatruose. O pasidžiaugti tikrai yra kuo.
Erichas Frommas, kaip ir priklauso filosofui, psichologui ir, žinoma, humanistui, savo tekstuose daug dėmesio skiria žmogaus gyvenimo prasmės paieškoms arba tiesiog svarstymams – visgi, tai reikia turėti ar būti? O pasaulyje jau nuo garsiojo ūsuotojo psichoanalizės tėvo atradimo, totemų bei tabu teorijos, žmogus tarsi tapo suskaidytas į sąmonės ir pasąmonės pjūvius ir, paradoksalu, kuo daugiau žmogaus atrandame, tuo kartais mažiau būname.
Priešistorė
Neseniai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTKD) pavedė Lietuvos kultūros ministerijai (LKM) išplatinti teatrams raštą, kuriame minimas įstatymas, nurodantis "draudimą rūkyti tabako gaminius ir elektronines cigaretes laisvalaikio praleidimo įstaigose, kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose". Pažymima, kad juridiniai asmenys privalo užtikrinti šio įstatymo laikymąsi. Teatruose šie gaminiai iš viso negali būti rūkomi. Nevykdant nurodymų bus taikoma įstatymo numatyta atsakomybė. Raštą inspiravo vienos pilietės skundas, kad konk
Kauno šiuolaikinio šokio teatras "Aura" pristatė naujausią kūrinį – šokio spektaklį "Kaunas Zoo". Choreografė Birutė Letukaitė šį kartą tyrinėja žmogaus troškimą būti gražiam ir populiariam, savo tikrąjį veidą paslepiant po susikurtomis kaukėmis, ir atskleidžiant, kaip visa tai lengvai gali įklampinti į tuštybės pelkę.
Kauno miesto kameriniame teatre Agnius Jankevičius kartu su sindikatu "Bad Rabbits" pristatė naujausią spektaklį "Niggaz". Drąsus, itin artimas ir nuotykingas spektaklis atvirai kalba šiandien Lietuvoje aktualiomis temomis – mokytojų nereikalingumą ir vis daugiau šalies gyventojų aplankantį atstūmimo pojūtį.
Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis būtent į tolygią kultūros raidą. Tad praretinsime kultūros pumpurus ir pumpurėlius iš suklestėjusio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kultūros medžio ir juos visus it daigelius susodinsime regionuose, kurie taip pat, tikėkimės, sužaliuos, sugeltonuos ir kultūriškai apraizgys bei išsikeros periferijose.
Kaip ir kiekvienais metais, iki gegužės 2 d. Lietuvos piliečiai turėjo deklaruoti metines pajamas ir nurodyti, kam jie norėtų skirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artėjant šiai dienai, autobusų stotelėse ir kitur reklaminiuose stenduose, viešajame transporte, televizijoje, internete bei pašto dėžutėse pasipylė paramos gavėjų "galimybių" pasiūla.
40-asis festivalis "Lietuvos teatrų pavasaris" kauniečiams suteikė galimybę pamatyti naujausias kitų šalies miestų teatrų premjeras. Tarp jų – ir posovietinį identitetą tyrinėjantį Valstybinio jaunimo teatro Vilniuje spektaklį "Autonomija".
Kitokio, artimesnio kontakto su žiūrovu nuolat ieškantis Kauno miesto kamerinis teatras centriniame knygyne ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje pristatė premjerą "Noktiurnas". Pagal amerikiečių rašytojo Adamo Rappo pjesę pastatytame monospektaklyje skirtingų kartų teatralai – režisierius Gytis Padegimas ir aktorius Dovydas Stončius – atvirai tyrinėja žmogaus sielos naktinį peizažą.