Kvantinės mechanikos ir bendrosios reliatyvumo teorijos sujungimas išlieka vienu įdomiausių ir daugiausia diskusijų keliančių moderniosios fizikos klausimų. Einšteino sugalvota bendroji reliatyvumo teorija sieja gravitaciją, erdvę ir laiką, todėl leidžia numatyti tai, kas tampa akivaizdu stebint kosminio masto objektus – žvaigždes ir galaktikas. Tuo tarpu kvantiniai reiškiniai yra lengvai pažeidžiami ir paprastai aptinkami nagrinėjant mikropasaulį, pavyzdžiui, pavienes daleles ar atomus. Dėl milžiniško tokių pasaulių mastelio skirtumo itin sudėtinga tyrinėti abie

Mokslininkams pirmąkart pavyko sukurti nematomojo apsiausto medžiagą, kuri paslepia objektus naudodama šviesą, matomą žmogaus akiai. Kaip teigiama žurnale „Nano Letters“ išspausdintame straipsnyje, šį naująjį darinį galima laikyti dideliu žingsniu į priekį kuriant vadinamąsias apsiaustų medžiagas. Kaip kartu su kolegomis pažymi Ksiangas Žangas (Xiang Zhang), nematomieji apsiaustai, gebantys nukreipti elektromagnetines bangas už objekto ir taip padaryti šį nematomą, „vis dar savo kūdikystėje“. Daugelis tokių apsiaustų yra pagaminti iš medžiagų, kurios su

Lietuvos mokinių delegacija iš 9-osios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados, balandžio 10-16 d. vykusios Čekijos miestuose Hradec Kralove ir Pardubice, grįžo su dviem komandiniais sidabro medaliais. Apdovanojimais pasidabino Žygimantas Stražnickas (Vilniaus licėjus, mokyt. Eugenijus Rudminas), Jurga Mituzaitė (Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, mokyt. Irina Barabanova), Vytautas Kavaliauskas  (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, mokyt. Ramunė Steponavičienė), Vytautas Pečiukėnas (Kauno technologijos universiteto gimnazija, mokyt. Birutė Maciulevičienė), Stanislov