Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo sustabdė šalies dalyvavimą sutartyje, ribojančioje įprastinių pajėgų dislokavimą Europoje – tą patį jau anksčiau padarė Rusija.
Dėl pasikeitusios saugumo padėties Vokietija ir Prancūzija nori plėsti Europos gynybinius pajėgumus. „Europos Sąjunga turi tapti tikru geopolitiniu veikėju ir saugumo garantu, galinčiu reaguoti į šiandieninius saugumo iššūkius ir stiprinti tarptautinę tvarką“, – sakoma antradienį Mesebergo pilyje į šiaurę nuo Berlyno posėdžiavusios Vokietijos ir Prancūzijos saugumo tarybos išvadose.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad kibernetinio saugumo situacija šalyje yra stabili. Tačiau, pažymi jis, dabartinės aplinkybės nesuteikia pakankamų garantijų ateičiai. Todėl, ministro teigimu, svarbu toliau stiprinti šalies kibernetinio saugumo pajėgumus.
Šešėlinė ekonomika, arba nesumokamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Klaipėdoje esanti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) nuo spalio 1 dienos jungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir taps šios aukštosios mokyklos padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija.
Šiaurės Korėja į Pietus pasiuntė balionus su šiukšlėmis, tualetiniu popieriumi ir, kaip įtariama, gyvūnų išmatomis, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, o Seulo kariuomenė pasmerkė Pchenjaną už „žemo lygio“ veiksmus.
Kinija trečiadienį pažadėjo, kad karinis spaudimas Taivanui bus daromas tol, kol savivaldos sąlygomis gyvuojanti sala tęs „nepriklausomybės“ provokacijas.
Lietuvos švietime, panašu, šviesos ir toliau mažai. Po ką tik įvykusio dešimtokų lietuvių kalbos pasiekimų pagrindinio patikrinimo aiškėja, kad ne visų mokinių darbus bus galima įvertinti. Mat beveik pusės tūkstančio vaikų rašiniai dingo. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) leidžia suprasti, kad klaida ne jų, o mokinių atsakomybė. Pedagogai ir mokinių tėvai su tuo nesutinka.
Rusų finansų ministerija antradienį pranešė, kad Rusija planuoja didinti mokesčius daug uždirbantiems asmenims ir įmonėms, siekdama gauti papildomų pajamų karui Ukrainoje finansuoti.