Didžiuojasi vaikų dovana

Į Kauną vis sugrįžtanti programos „Art of Living“ mokytoja, psichologė Ilona Pawluk stebisi: Lietuvoje vaikai vis geriau kalba angliškai, noriai mokosi valdyti savo stresą. „Tik štai jaunus žmones kankinančios problemos nesiskiria visame pasaulyje. Lietuvoje viskas taip, kaip ir kitose šalyse“, – prasitarė viešnia.

I.Pawluk jau daugelį metų dirba psichologe, koordinuoja Europos jaunimo programas. Paklausta, ar nuolatinis darbas su jaunais žmonėmis ir jų problemų sprendimas padeda geriau suprasti tris savo atžalas, pašnekovė atsakė su šypsena ir pasididžiavimu parodydama gimimo dienos proga vaikų padovanotą apyrankę su išgraviruotais žodžiais anglų kalba „Best Mum“ (Geriausia mama – liet.).

„Žinote, viskas, ką veikiame gyvenime, ir yra laimės siekimas. Dirbame, einame į mokyklą. Kiekvienas siekiame komforto savo gyvenimuose. Mes ieškome to. Baigiame mokyklą, siekiame aukštojo išsilavinimo. Vis dėlto tai nepadeda tapti laimingiems. Kodėl? Laimė – tai gebėjimas vertinti tai, ką turime čia pat. Vertinimas ir yra laimė. Žmonėms reikia įvertinti gyvenimą ir viską, kas mus supa“, – paprastą, o kartu ir sudėtingą laimės apibrėžimą įvardijo psichologė.

Stresą suvaldo kvėpavimas

Pasak I.Pawluk, vaikai mokyklose gauna labai daug informacijos apie įvairias mokslo sritis, tačiau niekas jų nemoko kovoti su savo negatyviomis emocijomis ir stresu.

Varšuvoje gyvenanti psichologė stresą pataria valdyti kvėpavimo pratimais. „Skirtingose situacijose ir kvėpuojame skirtingai. Skirtingu rimtu įkvepiame ir iškvepiame. Prisiminkite, juk nervindamiesi ar atsidūrę stresinėse situacijose pradedame kvėpuoti greičiau, o būdami atsipalaidavę, kvėpuojame ramiai ir lėtai. Pasitelkę kvėpavimo metodus mes galime valdyti savo emocijas. Tai svarbu prieš egzaminus ir kitas situacijas, keliančias stresą ir baimę“, – sakė psichologė.

Kvėpuojant patariama susikoncentruoti ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms, kvėpuoti lėtai ir ramiai. Taip patiriama įtampa atslūgsta, tampa lengviau susikaupti. Pasak mokymų koordinatorės, tai gerina ir atmintį. Šie metodai gali padėti kiekvienam stresą patiriančiam žmogui.

Tėvai, draugai ir mokykla

I.Pawluk mums pasakojo, kad, kiekvieną kartą apsilankius Lietuvoje, jos rengiami kursai sulaukia itin daug jaunimo dėmesio, o į mokymus atėję paaugliai stengiasi susidoroti su gyvenimo pokyčiais ir kylančiomis problemomis.

„Visose šalyse vaikai įvardija tris didžiausias savo gyvenimo paletes. Tai tėvai, draugai ir mokykla. Lietuvoje jaunimas labai atviras ir šiuolaikiškas. Noriai susipažįsta su naujovėmis. Pastebėjau ir tai, kad paaugliai puikiai kalba angliškai. Nors visada dirbame ir su vertėju, bet Lietuvoje su vaikais bendrauju tiesiogiai“, – įspūdžiais dalijosi mokymų vadovė.

Kursai skirti jauniems žmonėms nuo 14 iki 18 metų. Pasak psichologės, tokius kursus nuspręsta organizuoti dėl šio amžiaus tarpsnio sudėtingumo ir jauno žmogaus organizme vykstančių pokyčių. Paaugliai neretai nesupranta, kas vyksta su jų kūnais ir mintimis. Prasideda savęs ieškojimai, kurie, pasukus klaidingu keliu, gali baigtis priklausomybių ligomis.

Būdama trijų vaikų mama I.Pawluk žino: su tokio amžiaus vaikais itin sunku bendrauti. Daugelio tėvų daroma klaida – tai nuolatinis spaudimas.

Moko tėvus supratingumo

„Jaunas žmogus šiandien ir taip patiria daug streso. Jam reikia būti pačiam geriausiam, greičiausiam, nuostabiausiam. Jis turi gerai baigti mokyklą, puikiai išlaikyti egzaminus, įstoti į geriausią universitetą, mokytis puikiai ir niekada nenuvilti. Šiandien ir šešiamečiai vaikai patiria gana didelį spaudimą dėl ateities perspektyvų ir planų siekimo“, – atvirai kalbėjo I.Pawluk.

Pašnekovė pripažino, kad dėl visų minėtų priežasčių mokymai reikalingi ne tik vaikams, tačiau ir jų tėvams. Šie turėtų išmokti domėtis savo atžala, išklausyti ir nesmerkti. Palaikymas ir mokėjimas susikalbėti – tai raktas į puikius tarpusavio santykius šeimoje.

Pasirodžius straipsniui apie Žaliakalnyje parduodamą milijardieriaus velionio B.Lubio namą, kaip ir galima buvo nuspėti, internetiniuose komentaruose ėmė lietis tulžies ir spjaudalų upės, nukreiptos ne tik B. Lubio, bet ir apskritai turtingų žmonių adresu.

Iš kur tas įniršis, vos užsiminus apie didelius turtus? Šį klausimą paprašėme pakomentuoti psichoterapeuto Olego Lapino.

„Įtampa tarp turto turinčių ir neturinčių Lietuvoje yra labai sena. Tą įtampą puikiai išnaudojo bolševikai, vėliau – komunistai. Įtampa, galima sakyti, yra dėsninga, ypač tokioje visuomenėje, kaip mūsų, nes pas mus iki šiol labai gyvybinga lygybės idėja. Tokia idėja gaji ne tik Lietuvoje, be ir visur, kur dominuoja horizontalus žmonių suskirstymas – neva visi žmonės turi būti lygūs. O jei kažkas turi daugiau, tai jau prilyginama kone nusikaltimui. Taip atsiranda įtampa ir su ja susiję neigiami padariniai", – sako psichoterapeutas.

Jo teigimu, kitoks požiūris atsiranda yra regint visuomenę vertikalioje linijoje.

„Tai gerokai sušvelnina įtampą. Dar išskirčiau matmenį, kuriame egzistuoja dieviškasis arba ypatingasis matmuo. Demokratinėse visuomenėse tas matmuo niveliuoja įtampą tarp turtingų ir neturtingų. Tarkime, Amerikos puritonų, protestantų komunose veikia demokratiniai principai, bet komunų nariai labai lengvai toleruoja tai, kad kažkas turi daugiau turtų, nes pas juos yra gyvas vadinamasis dieviškosios dimensijos suvokimas, kuris sako: žmonių turtai yra jų darbo rezultatai, ir kažką kaltinti yra beprasmiška. Protestantiška etika leidžia praturtėti, nes tai natūraliai siejama su darbštumu, išmanumu, sėkme.“, – tvirtina O.Lapinas.

Specialisto nuomone, Lietuvoje egzistuojanti katalikybės etika yra visiškai kitokia – akcentuojama, kad visi yra lygūs.

„Kaip žinome, žodis „katalikybė“ yra kilęs iš graikiško žodžio „bendras“. Tai vienintelė religija, kuri sako: visi, kas gyvena parapijoje, yra katalikai. Nebūtina net tikėti. Katalikybė tuo ypatinga, kad ji visus sulygina. Taip atsiranda pagrindas pavydui – kaip tu išdrįsai gyventi geriau nei aš.Demokratiškoje visuomenėje vyrauja toks požiūris: jei tu daugiau turi, tai reiškia, kad tu daugiau stengiesi, kad Dievas laimina tavo turtą. Bet demokratijos ir katalikybės samplaikoje visada kyla įtampa. Atsiranda klausimai: kaip tu drįsti turėti daugiau, juk tu turi būti toks, kaip aš. Geriau paimkime viską ir suvienykime“, – teigia pašnekovas.

O.Lapinas mano, kad požiūris į turtingesnius bus priešiškas tol, kol nepasikeis vertybiniai prioritetai, kol žmonės nesuvoks, kad vertybė yra ne tik lygybė, bet ir galimybė gauti už savo sugebėjimus ir pastangas normalų atlygį ir dievišką palaiminimą.

„Priekaištai turtuoliams, kad gėrybes jie įsigijo nederamais būdais, labai glaudžiai susijęs su noru gyventi komunoje, kur visi iki vieno  privalo būti lygūs“, – įsitikinęs psichoterapeutas.

Kaip jau skelbta, B.Lubio namas Kaune parduodamas už 5 mln. litų. Ši suma – didžiausia tarp visų šiuo metu mieste parduodamų individualių namų.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi tituluotas buvęs koncerno „Achemos grupė“ prezidentas B.Lubys, pernai spalį miręs ilsėdamasis Druskininkuose, nekilnojamojo turto turėjo ne vienoje Lietuvos vietų – Jonavoje, Vilniuje, Palangoje, Kaune.

„Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20-29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis. Pamirštama, kad anksčiau ar vėliau pas gydytoją nueiti vis vien tenka, o nesirūpinimas dantų sveikata gali sukelti rimtas pasekmes“, - sako gydytojas burnos chirurgas Vaidas Varinauskas.

Tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės (40-50 m.) greičiau sureaguoja į pirmuosius požymius, pablogėjus burnos sveikatai – jie labiausiai linkę į odontologą kreiptis tada, kai pradeda jausti nedidelį danties skausmą (42,5 proc.), lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.

„Dažniausiai dantį skauda dėl ėduonies ar jo komplikacijų. Kurį laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų ar jie gali būti neryškūs – trumpalaikis, nestiprus skausmas nuo saldumynų ar šalto gėrimo. Neteisinga į tokius negalavimus numoti ranka, nekreipti dėmesio.

Norintiems pamiršti grąžto garsą, reikėtų rūpintis burnos higiena, lankytis pas odontologą bent du kartus per metus, gydytis vos tik suskaudus. Kuo anksčiau bus pastebėtas susirgimas, tuo paprasčiau ir lengviau problema bus pašalinta“, - sako V. Varinauskas.

Profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) gyventojas. 15-19 metų amžiaus bei 30-39 metų amžiaus žmonės labiausiai linkę lankytis pas odontologą reguliariai (atitinkamai 26,8 proc. ir 27,3 proc.), lyginant su 20-29 ar 40-50 metų amžiaus apklaustaisiais (20,6 proc. ir 23,1 proc.).

Tyrimas parodė, jog moterys (27,8 proc.) labiau nei vyrai (20,5 proc.) linkę lankytis pas odontologą profilaktiškai. Svarbu paminėti, jog 15,1 proc. apklaustų vyrų nurodė, jog jie pas odontologą nesilanko, kai tuo tarpu nesilankančių pas odontologą moterų yra 3,5 proc.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), naujajame teisės akte akušerijos paslaugos skirstomos į ambulatorines ir stacionarines.

Stacionarinėje įstaigoje per gimdymus, pagal naująją tvarką, vienas akušeris prižiūri ir teikia pagalbą dviem pacientėms. Po normalių gimdymų rekomenduojama vienam akušeriui prižiūrėti šešias - aštuonias pacientes kartu su naujagimiais. Po komplikuotų gimdymų ar pooperacinėje palatoje rekomenduojama mažinti prižiūrimų pacientų skaičių iki keturių.

Skirtingi darbo krūviai taip pat nustatyti akušeriams, dirbantiems nėštumo ir ginekologijos patologijų palatose, komplikuotų ginekologinių ligų atvejais.

Pažymima, kad akušeriams, dirbantiems su padėjėju, gali būti nustatytas didesnis darbo krūvis, jei tai teisės aktų nustatyta tvarka suderinta su darbuotojo atstovais.

Ambulatorines paslaugas teikiančių akušerių darbo krūviui apskaičiuoti taikoma speciali formulė.

SAM teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirba apie 1 tūkst. akušerių.

Praėjusią savaitę SAM informavo apie naują darbo krūvių nustatymo tvarką slaugytojams - jiems taip pat krūvius rekomenduojama diferencijuoti atsižvelgiant į skirtingas darbo sąlygas.

Egzaminų neišvengsi, toks jau tas gyvenimas – taip pasakytų daugelis mūsų. Gal ir teisybė, bet nervus pažaboti tikrai galima. Kartais netgi būtina, tvirtina gydytojai, nes nuolatinė įtampa, stresas, jaudulys gali atimti džiaugsmą gyvenimu ir tapti ligų šaltiniu.

Visos ligos – nuo nervų?

Kaip tvirtina bendrosios praktikos gydytoja Rita Keturakienė, dėl gausaus nuolatinio informacijos srauto, kurį labai dažnai lydi skubėjimas, žmogaus psichika įsitempia. Jei tokia būsena užsitęsia, tampa sunku atsipalaiduoti, pailsėti. Būna sunku bendrauti su aplinkiniais, vargina apatija, bloga nuotaika. Galiausiai susergama. Vieniems „sušlubuoja” virškinamasis traktas, kitus dėl nusilpusios imuninės sistemos atakuoja peršalimo ligos, virusai, trečius vargina kraujotakos sutrikimai, širdies problemos ar nemiga.

Nervingumo požymiai, anot R. Keturakienės, labai įvairūs. Tai irzlumas, dirglumas, jautrumas smulkmenoms, vangumas, dažni galvos skausmai. Gali dingti apetitas ar, priešingai, žmogus gali pradėti šlamšti viską, kas jam papuola po ranka (tokį valgymą dietologai vadina emociniu).

Nervingumas dažnai pastebimas ir išoriškai. Žmogus blaškosi, imasi kito darbo neužbaigęs vieno, jam sunku išbūti vienoje vietoje, dažnas barbena pirštais, ką nors maigo, kasosi, kramto nagus. Nervingas asmuo – nuolat užsiėmęs, nes dėl nemokėjimo dirbti, mokytis, planuoti laiko, jis nieko nespėja. Jei kas nors nesiseka, jis dar labiau supyksta. Gaunasi užburtas ratas.Geresnė nervų sistemos veikla

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad veikiant stresui, nerimaujant, jaudinantis, esant nuolat įsitempus, vartojant daug kavos (dauguma abiturientų kavos tikrai neatsisako, nes ši skatina būti budriais), B grupės vitaminų atsargos organizme sunaudojamos kur kas greičiau nei įprastai. O kai trūksta šių vitaminų, žmogus greičiau pavargsta, silpsta jo atmintis.

Vitamino B turtingi augalinės ir gyvulinės kilmės produktai, ypač jo gausu mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, rupaus malimo miltų duonoje, pupose, jautienoje, kepenyse, kiaušinio trynyje. Tačiau būtina atminti, kad šie vitaminai gana nepatvarūs, žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai verdamas, troškinamas, netgi, kai ilgai mirkomas. Įvertinus tai, jog daugumos mūsų mityba nėra visavertė, pavasarį ypač pravartu papildomai vartoti B grupės vitaminų maisto papildų.

Nervinantis taip pat efektyvu vartoti valerijono šaknų, melisų, pipirmėčių ar mėtų, apynių spurgų, jonažolių arbatų. Jos ramina nervų sistemą, gerina miegą. Rezultatas – žmogus geriau pailsi, būna darbingesnis, nebe toks dirglus ir įsitempęs.

Kalbant apie preparatus, gerinančius atmintį, būtina atminti vieną svarbų dalyką – pastarieji veiksmingi, jei vartojami iki egzaminų likus dar šiek tiek laiko, ne paskutinėmis dienomis.

Taip tvirtina ponia Laima Paksienė,  jaudulio, įtampos ar nerimo – „o kaip viskas bus?“ namie nėra. „Pasitikiu savo vaiku. Žinau, ką jis gali, sugeba. Mindaugas, žinoma, nori kuo geriau egzaminus išlaikyti, atsakingai jiems ruošiasi, pats jaučia, kur reikia šiek tiek paspausti, o kur galima ir truputį pasimuliuoti“, - pasakoja žinoma moteris.

L.Paksienė įsitikinusi, kad geriems mokymosi rezultatams nemažai įtakos turi ir gyvenimo būdas. „Su vyru visada stengiamės valgyti sveiką maistą, rūpinamės, kad organizmui netrūktų jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų, reguliariai sportuojame, daug laiko praleidžiame gryname ore. Vaikai nuo mažumės matė tokį pavyzdį, tad nei Ingos, nei dabar Mindaugo, raginti valgyti daugiau vaisių ar daržovių,  išeiti pasivaikščioti ir panašiai, tikrai niekada nereikėjo.

Esu priešiškai nusistačiusi prieš bet kokį vaiko vertimą daryti vienokius ar kitokius dalykus. Tai prieštarauja jo brandai, augimui, kaip asmenybei.  Vaikas pats turi suvokti, kas gerai, o kas ne“, - teigia. Anot L. Paksienės, dabar, kai Mindaugas nuolat palinkęs prie knygų ir konspektų, jos didžiausias rūpestis – sūnaus mityba.

„Stengiuosi gaminti taip, kad organizmui nepritrūktų kokių nors medžiagų, nes priešingu atveju ir nuovargis dažniau vargins, ir energijos pritrūks, gal net ir ligos pradės pulti“, - pasakoja.  L. Paksienė priduria, jog jaudulio prieš sūnaus egzaminus jai išvengti padeda kitoks požiūris. „Egzaminai - ypatingas laikas, tačiau gyvenimas ties jais nesustoja. Šaunu, jei jie išlaikyti puikiai, o jei nepavyko – irgi ne pasaulio pabaiga. Vadinasi, taip turėjo nutikti, tai - pamoka ateičiai, kad kažkas kažkur galbūt buvo ne iki galo padaryta. Netgi jei vaikas įstojo į aukštąją mokyklą, tačiau po pusmečio ar kelių semestrų nusprendė studijas mesti ir stoti kitur, irgi nėra smerktinas dalykas. Reikia tik pasidžiaugti, kad vaikas renkasi, ieško, kas jam geriausia. Esu įsitikinusi, kad ne pergalės, o pralaimėjimai žmogui suteikia didžiausią patirtį“, - tvirtina L.Paksienė. Kaip lengviau išgyventi egzaminų periodą ir mažiau jaudintis?

-    Mokymosi medžiagą pravartu padalinti į lygias dalis – taip išvengiama situacijų, kai vieniems dalykams ar klausimams skiriama ištisa diena, kitiems – kelios valandos ar net minutės.

-    Kai kuriais atvejais informacija lengviau įsimenama į pagalbą pasitelkus asociacijas, vaizdus, piešinėlius, schemas, lenteles.

-    Mokantis būtina daryti pertraukėles.

-    Labai svarbu reguliariai valgyti (būtina valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių), nors keliolika minučių skirti pasivaikščiojimui po gryną orą.

-    Nepatartina žavėtis įvairiais energetiniais gėrimais – o juos jaunimas juk labai mėgsta. Ilgas tokių gėrimų vartojimas išsekina centrinę nervų sistemą, iš organizmo „išstumia“ kalcį ir geležį. Angliarūgštė dirgina ir nepalankiai veikia skrandį bei visą virškinimo sistemą.

Minėtuose gėrimuose esantys konservantai, dažikliai, saldikliai bei kofeinas gali sukelti alerginius susirgimus.

-    Tėvams reikėtų apsišarvuoti kantrybe, itin kontroliuoti savo emocijas, nes priešingu atveju jie patys pradės nervintis, nemiegoti, nepagrįstai bijoti. Tokia būsena ir elgesys jų atžaloms tikrai nepadės. Dažnas klausinėjimas „Ar jau išmokai“, „Kiek dar liko?“ ir pan. tarpusavio santykiuose pasės susierzinimą, pykčius, priekaištus. Vaiku būtina pasitikėti ir tikėti – taip ugdomas jo savarankiškumas.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Tyrimo metu buvo remiamasi NMVRI atliktais energinių gėrimų laboratoriniais tyrimais bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų energinių gėrimų gamybos ir prekybos vietose patikrinimų metu surinkta informacija apie energinių gėrimų asortimentą, jų sudedamąsias dalis.

Nors rinkoje yra daugybė energinių gėrimų, visų jų sudėtis panaši: daugumos jų sudėtyje yra kofeino ir taurino (įvairiais kiekiais). Beveik visada į energinius gėrimus yra pridėta cukraus, nors kai kurie gamintojai gamina energinius gėrimus ir be cukraus. Cukrus energiniuose gėrimuose yra plačiai naudojamas, nes tai yra labai greitas energijos šaltinis. Kitos energiniams gėrimams būdingos sudedamosios dalys tai – gliukuronolaktonas, B grupės vitaminai, guaranos ekstraktas ir kt. Šių sudedamųjų dalių deriniai yra labai svarbūs, nes jie suteikia gėrimui skonį, nuo jų kiekio ir derinio priklauso poveikis, poveikio pradžios ir pabaigos laikas. Atliekant rizikos vertinimą nustatyta, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų. Daugiausiai jų yra pagaminti Lenkijoje – 43,8 %; Lietuvoje pagamintų energinių gėrimų – 27,1 %.

Energinių gėrimų sudedamosios dalys

Poveikio žmonių sveikatai požiūriu, bene svarbiausioji energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas, kurio kiekis buvo tiriamas NMVRVI laboratorijoje. Visuose tirtuose mėginiuose kofeino kiekis atitiko deklaruojamą etiketėse ir buvo 24-32 mg/100 ml. 70 % energinių gėrimų sudėtyje kofeino turi 32 mg/100 ml. Mokslinės literatūros duomenimis, saikingas kofeino vartojimas (iki 300 mg per dieną) nekelia pavojaus sveikatai, tačiau kofeino vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą, gali padidėti kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą. Nėščios moterys ir vaikai kofeiną turėtų vartoti tik labai saikingai.

15,6 % Į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų sudėtyje yra gliukuronolaktono, 54,9 % – taurino. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos pateikta moksline nuomone apie taurino ir gliukuronolaktono poveikį, Lietuvos rinkoje esančiuose energiniuose gėrimuose didžiausi taurino ir gliukuronolaktono kiekiai (atitinkamai 400 mg ir 100 mg) nekelia pavojaus sveikatai.

18 % Lietuvos rinkoje parduodamų energinių gėrimų sudėtyje turi guaranos ekstrakto, kurio sudėtyje yra tonizuojamąjį poveikį turinčio kofeino.

Vitaminai B2, B3, B5, B6 ir B12 yra pagrindiniai B grupės vitaminai, kurie pridedami į energinius gėrimus. Visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje. Dauguma jų veikia kaip kofermentai ir yra būtini fermentų, greitinančių biochemines reakcijas organizme, veikimui. B grupės vitaminai svarbūs energijos gamybai, angliavandenių metabolizmui ir geram nervų sistemos funkcionavimui. Ne visi į Lietuvos Respublikos rinką pateikiami energiniai gėrimai sudėtyje turi B grupės vitaminų – 27,4 % energinių gėrimų sudėtyje nėra jokių vitaminų. Daugiausiai Lietuvoje yra energinių gėrimų, kurių sudėtyje yra vitaminų B2 ir B6.

Energinių gėrimų sudėtyje (100 ml) esantys vitaminai dažniausiai neviršija rekomenduojamos paros normos. Atkreiptinas dėmesys, kad pakuotėje dažniausiai yra 250 ml ar 500 ml energinio gėrimo, o tai reiškia, kad suvartoję pakuotę energinio gėrimo gausime įvairių B grupės vitaminų nuo 125% iki 350 % rekomenduojamos paros normos. Analizės metu nustatyti vitamino B12 kiekiai, kurie ženkliai viršija rekomenduojamą paros normą, tačiau nėra mokslinių tyrimų, įrodančių tokios dozės neigiamą poveikį sveikatai.

Suvartojamo kofeino kiekis priklauso ir nuo pakuotės dydžio Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami skardinėse, kurių standartinė talpa yra nuo 150 ml iki 330 ml. Daugiausiai energinių gėrimų parduodama išpilstytų į 250 ml pakuotes – 37 %. 30 % į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų parduodama 0,5 l (500 ml), 5 % - 1 l pakuotėse. Atsižvelgus į tai, kad skirtingo dydžio pakuotėse parduodamų energinių gėrimų sudėtis panaši, tikėtina, kad įsigijus didesnę pakuotę, vienu metu galima išgerti daugiau energinio gėrimo, taigi – didesnė perdozavimo tikimybė, nes atsiranda reali galimybė suvartoti daugiau kofeino ir kitų tonizuojamąjį ir stimuliuojamąjį poveikį turinčių medžiagų. Išgėrus 1 l energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofeino.

Energinių gėrimų vartojimas gali pakenkti vaikų sveikatai Energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančio kofeino kiekio gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai. Plintantis kofeino vartojimo tarp vaikų ir paauglių kelia susirūpinimą dėl daugelio priežasčių. Pirma, yra atlikta tik keletas tyrimų apie kofeino fiziologinį ir psichologinį poveikį vaikams. Nors tyrimų duomenys rodo, kad kofeinas yra pakankamai saugus suaugusiems, neturėtų būti manoma, kad vaikai yra „maži suaugę“. Antra, vaikystė ir paauglystė – tai spartaus augimo laikotarpis ir baigiamasis smegenų vystymosi etapas. Kad būtų pasiektas maksimalus vaiko augimas ir vystymasis, miegas ir sveika mityba yra labai svarbūs šiame amžiaus tarpsnyje. Kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą, per didelis saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs su netinkama mityba, antsvoriu bei dantų ėduonimi. Trečia, vaikystė ir paauglystė gali būti kritiniu laikotarpiu formuojantis valgymo įpročiams bei skonio pasirinkimui. Jei kofeino vartojimas skatina didesnį saldžių gėrimų ir maisto produktų pasirinkimą, tai gali sąlygoti per didelį gaunamos energijos kiekį kas gali taip pat sąlygoti padidėjusią antsvorio ir nutukimo riziką jau suaugus. Vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų šių poveikių, nes jų smegenys vis dar yra vystymosi stadijoje.

Energiniai gėrimai ir alkoholis Energiniai gėrimai nėra skirti alkoholiniams kokteiliams maišyti, tačiau jie išpopuliarėjo naktiniuose klubuose ir vakarėliuose. Alkoholis ir kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Galimas stiprus apsinuodijimas: pykinimas, vėmimas, drebulys. Alkoholis nervų sistemos veiklą slopina, o energiniuose gėrimuose esantis kofeinas – stimuliuoja. Toks antagonistinis poveikis labai kenkia širdžiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas. Kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio esi blaivus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato prievolės papildomai ženklinti energinius gėrimus perspėjimu nemaišyti su alkoholiniais gėrimais. Nežiūrint į tai, kad užrašas yra neprivalomas, dalis gamintojų (ar tiekėjų) savo iniciatyva kartu su privalomais užrašais nurodo ir perspėjimą nemaišyti su alkoholiu. Net 18 % Lietuvos Respublikos rinkoje esančių energinių gėrimų jau yra savanoriškai ženklinami papildomu užrašu „nemaišyti su alkoholiu“.

Mėlynių pyragui reikės:

200 g margarino kepiniams

250g cukraus

šaukštelio vanilinio cukraus

4 kiaušiniai

tarkuota 1 apelsino žievelė

šaukštelis kepimo miltelių

300 g miltų

100 g baltojo šokolado

100 g ryžių dribsnių

400 g mėlynių

cukraus miltelių

Kepinių margariną išplakite su cukrumi. Įmaišykite kiaušinius ir tarkuotą apelsino žievelę. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir viską sumaišykite. Įberiame sulaužytą baltąjį šokoladą, supilame ryžių dribsnius ir išmaišome. Dedame į kepimo indą ir užberiame mėlynių. Kepame apie valandą laiko 180 laipsnių temperatūroje. Skanaus!

Keksiukų receptas, kuriam reikės:

120 g sviesto

80 g cukraus

1 pakuotės vanilinio cukraus

1 žiupsnelio druskos

3 kiaušinių

250 g miltų

1 šaukštelio kepimo miltelių

1 šaukštelio cinamono

100 g kapotų riešutų

80 ml pieno

Minkštą sviestą išplakti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Bemaišant po vieną įmušti kiaušinius. Kiek vėliau suberkite miltus, kepimo miltelius, cinamoną, riešutus (truputėlį palikite apibarstymui ). Supilti pieną ir viską gerai išmaišyti .Sudėti į kepimo formą (geriausią silikoninę) ir kepti 20 minučių 180 karštumo orkaitėje, Skanaus!

Visą gegužę kurkite receptus temomis „Mano kavos kokteilis“ arba „Mano gardėsis prie kavos“, fotografuokite ir nuotraukas bei receptus siųskite el. pašto adresu: k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt . Receptai bus publikuojami kaunodiena.lt portale ir „Kavos banko“ „Facebook" puslapyje (www.facebook.com/KavosBankas).Kavos komplektais apdovanosime net penkis laimėtojus - tris išrinksite Jūs balsuodami „Kavos banko“ „Facebook“ puslapyje ir 2 išrinks organizatorių atstovai. Vienas žmogus gali laimėti vieną prizą, o papildomi receptai yra įkeliami į tą patį straipsnį.Konkursas tęsiasi iki gegužės 31 dienos 23:59 val.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre sergantiems lėtiniu vidurių užkietėjimu pradėtas taikyti naujas gydymo metodas – blauzdinio nervo stimuliacija.

Tai – neinvazinis, paprastas gydymo metodas, kuris atliekamas ambulatoriškai. Medikai jį siūlo tuomet, kai gydymas dieta ir vaistais yra neefektyvus.

Blauzdinis nervas atsišakoja iš kryžmeninio nervinio rezginio, kuris inervuoja šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną. Stimuliuojant periferines šio nervo skaidulas, esančias čiurnos srityje, impulsas perduodamas į kryžmeninius nervus ir refleksiškai neuromoduliuojama tiesioji žarna ir analiniai raukai.

Blauzdinio nervo stimuliacija atliekama naudojant išorinį elektrostimuliacijos aparatą, kurio elektrodai klijuojami čiurnos srityje. Šios procedūros yra paprastos, lengvai atliekamos, nesukelia komplikacijų, gerai toleruojamos – pacientai nejaučia skausmo. Vienos procedūros trukmė – 30 minučių, ji atliekama du kartus per savaitę, iš viso šešias savaites. Vėliau procedūros yra retinamos.

Pasaulyje blauzdinio nervo stimuliacija jau daug metų atliekama dėl šlapinimosi sutrikimų. Nuo 2003 m. šios procedūros naudojamos gydant išmatų nelaikymą.

Remiantis iki šiol atliktų klinikinių tyrimų duomenimis, didelei daliai ligonių pagerėja ar visiškai normalizuojasi tuštinimasis, gyvenimas tampa kokybiškesnis.

Blauzdinio nervo stimuliacija negali būti atliekama pacientams su širdies stimuliatoriais ar defibriliatoriais, esant periferinėms neuropatijoms, sunkiam kojų veniniam nepakankamumui, ryškiems odos pokyčiams, taip pat nėštumo metu ar planuojant nėštumą.

Ligų nereikia gėdytis

Vidurių užkietėjimas – tai retas ir sunkus tuštinimasis. Sunkaus tuštinimosi sąvoka apima stanginimąsi, sunkų išmatų pasišalinimą, nevisiško pasituštinimo pojūtį, kietas išmatas, ilgą tuštinimosi laiką ar pagalbą ranka tuštinantis. Lėtinis vidurių užkietėjimas – kai šie negalavimai tęsiasi tris mėnesius ir ilgiau.

Platus klausimynas

“Darbas prie tyrimo prasidėjo nuo to, kad 2001 m. rinkau medžiagą apie rizikos veiksnius antrojo tipo diabetui. Buvau parengusi didelį klausimyną, kuriame buvo klausiama apie alkoholio vartojimą, išsilavinimą, valgymo greitį, maisto porcijas ir kitus svarbius veiksnius. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad greitai valgant tikimybė susirgti diabetu padidėja nuo 2 iki 2,5 karto”, – apie gautus rezultatus pasakojo tyrimui vadovavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dr. L.Radzevičienė.

Tyrime dalyvavo 702 žmonės, iš kurių 234 sirgo antrojo tipo diabetu. Tiriamieji turėjo atsakyti į daugybę klausimų apie savo sveikatos būklę, valgymo įpročius, aplinką, išsilavinimą, gyvenimo kokybę ir kt.

Mokslininkai taip pat klausė, ar jie valgo greičiau, lėčiau ar panašiai kaip ir dauguma žmonių. Buvo išmatuotas visų mokslinio tyrimo dalyvių ūgis, jie buvo pasverti – taip norėta sužinoti kuo tikslesnį jų kūno masės indeksą.

Tyrimo rezultatus medikė išsiuntė į tarptautinį endokrinologų kongresą, kur lietuvės tyrimas ne tik sulaukė pripažinimo, bet ir tapo konferencijos žodiniu pranešimu.

Sotumo jausmas vėluoja

Tyrėjai atskleidė ir patvirtino iki tol jau žinotą tiesą, kad, greitai valgant, maistas prastai sukramtomas ir taip didėja svoris, o nutukimas yra vienas pagrindinių diabetą sukeliančių veiksnių.

LSMU mokslininkė apgailestauja neturėjusi galimybės detaliai ištirti hormonų, išsiskiriančių prieš valgį ir jau pavalgius. Ji pažymėjo, kad greitai valgant sotumo jausmas ateina ne iškart. Tai įvyksta tik per 20 minučių. Taip žmogaus organizmas gauna daugiau energijos, nei spėja sunaudoti.

Nors kaunietė medikė kuklinasi ir apie savo pasiekimus kalba nenoriai, tokių tyrimų naudą medicinos mokslui ir žmonių sveikatai pripažįsta.

“Galbūt kas nors atliks didesnės apimties tyrimus ir mano tyrimo rezultatai pasitvirtins, o galbūt ir nepasitvirtins. Jau yra žinomi kitų mokslininkų tyrimai, įrodantys, kad greitas valgymas didina antsvorį. Kiek man žinoma, valgymo greičio ir diabeto ryšys dar nebuvo tirtas, nors sergančiųjų antrojo tipo diabetu skaičius pasaulyje auga”, – kalbėjo moteris, pastebėjusi, kad per visą tyrimą mokslininkei naudingų patarimų negailėjo jos kolegos dr. Loreta Strumylaitė ir dr. Rytis Ostrauskas.

Medicinoje neištirta sritis

Anot L.Radzevičienės, valgymo greitis ir kiti valgymo įpročiai medicinoje dar nėra iki galo ištirta tema.

“Esu rašiusi straipsnių apie rūkymą, mitybą. Tik štai valgymo greitis medicinos moksle nėra taip dažnai tiriamas”, – kalbėjo pašnekovė.

Ne vienus metus užtrukusio tyrimo rezultatus Florencijoje vykusiame kongrese kaunietė turėjo pristatyti vos per 15 minučių. Išklausius pranešimą, renginio dalyviai susiskirstė į dvi grupes: vieni mokslininkai palaikė lietuvės tyrimą ir pripažino jo rezultatus, kiti manė, kad tai nėra objektyvu.

Kaunietės nuomone, norint prieiti vieningą išvadą, tikriausiai reikėtų atlikti galybę tyrimų, kol bus atrastas pats objektyviausias tyrimų metodas ir bus nustatyta, kaip vis dėlto galima gauti pačius duomenis.

"Ateityje norėčiau padaryti didesnės apimties tyrimą. Galbūt apie žarnyno hormonus. Tikriausiai norint tai įrodyti, bendradarbiauti turėtų kelios klinikos. Norėtųsi atlikti detalius tyrimus“, – ateities planus atskleidė medikė.

Širdies nepakankamumas – būklė, kai širdis nepajėgia organizmo aprūpinti pakankamu kraujo kiekiu medžiagų apykaitos reikmėms patenkinti. Tokią būklę gali išprovokuoti įvairios ligos: arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, prieširdžių virpėjimas, kardiomiopatijos, vožtuvų ydos, anemija ir pan.

Rizika susirgti širdies nepakankamumu išauga vyresniems nei 50 metų žmonėms. Su kiekvienu gyvenimo dešimtmečiu ši rizika tik didėja. Širdies nepakankamumo diagnozė yra nustatyta per 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kaip pastebi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Jūratė Anušauskienė, į pirmuosius širdies nepakankamumo požymius dažnai numojama ranka arba neatkreipiamas reikiamas dėmesys – apie šią ligą įspėjantis kosulys priskiriamas bronchitui arba vyresniam amžiui.

J.Anušauskienė priminė, kad apie negaluojančią širdį gali įspėti ir tai, jog gulint ant žemos pagalvės pasunkėja kvėpavimas. Tad žmogui reikia vis daugiau pagalvių, kad jis galėtų gerai išsimiegoti.

Nors tarp širdies nepakankamumo požymių minimi kojų patinimai, tačiau kardiologė teigė, kad ligoninėje sulaukiama pacientų, kuriems būna sutinęs beveik visas kūnas.

„Jei krūtinės skausmai nepraeina po kelių minučių išgėrus nitroglicerino, vargina stiprus, nesiliaujantis dusulys, jaučiate retą stiprų ar greitą širdies plakimą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – patarė kardiologė.

Pasak vedėjos, tinkamai prisižiūrint, reguliuojant kūno svorį, skysčių suvartojimą su liga įmanoma susigyventi.

J.Anušauskienė sergantiems kardiologinėmis ligomis taip pat patarė neatsisakyti fizinės veiklos ir stengtis judėti pagal galimybes. Mat pasyvus gyvenimo būdas kenkia dar labiau.

Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksniai

arterinė hipertenzija

cukrinis diabetas

nejudrus gyvenimo būdas

nutukimas

piktnaudžiavimas alkoholiu

rūkymas

Pirmieji širdies nepakankamumo požymiai

dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje

sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija

dusulys gulint ant nugaros, atsisėdus sumažėja

priepuolinis dusulys naktimis

kojų patinimas

dažnas širdies plakimas

Įveikęs ne vieną sunkią ligą Klaipėdos „Sodros“ vadovas savo darbuotojams nešykšti patarimų apie sveiką mitybą. Šiandien 60-metį švenčiančio diplomuoto gydytojo žinios – patikrintos ir išbandytos savo kailiu.

Vaistai prilygsta nuodams

– Kodėl tiek daug dėmesio skiriate sveikai gyvensenai?

– Įveikiau onkologinę ligą, persirgau ūmia žaibine sepsio forma. Man norėjo keisti klubo sąnarį. Neseniai susiplėšiau peties raiščius, kuriuos puikiai sutvarkė chirurgai. Kodėl paveldėjęs puikius genus viena po kitos sulaukiu ligų? Uždavęs sau tokį klausimą, pradėjau ieškoti atsakymų. Galiausiai man viskas pasidarė taip aišku, kad ištiko šokas.

Supratau, kaip veikia organizmas. Prisiminiau pirmame medicinos studijų kurse išgirstą tezę, kad organizmas yra savireguliuojanti sistema. Per likusius studijų metus prie šito nebegrįžtame. Pradedame organizmą reguliuoti tik iš išorės ir medikamentais. Štai kodėl sergame nuo vaikystės, o lėtinių ligų fonas grėsmingai plečiasi. Kai studijavau, apie 1970-uosius, vaikų onkologijos skyrių nebuvo, o kas dabar dedasi.

– Ar šiais laikais įmanoma pasikliauti organizmo savireguliacija?

– Jei organizmas nesusireguliuoja, jis žūva. Organizmo savireguliacija – gebėjimas palaikyti parametrus tam tikrose ribose. Medikamentinis gydymas prilygsta nuodams, kurie vienaip ar kitaip veikia mūsų fermentus. Medikamentai nukreipti į tam tikros reakcijos blokavimą, tikintis efekto. Tačiau nepašalinus negalavimus sukėlusios priežasties tik vystosi pripratimas prie medikamentų.

Hipertoninės ligos gydymas prilygsta katastrofai. Gydant šią ligą, 300 proc. padidinama insulto rizika. Būtent dėl to medikai turėtų būti sąžiningesni. Dabar jie tarpusavyje apie tai kalba, bet ne viešai. Nors situacija labai grėsminga.

Savireguliacija – mums duota gamtos dovana. Jei atlaikome tokią mitybą, aplinką ir nuolatinį stresą – mūsų atsparumas be galo didelis. Net kritiškose situacijose žmogus turi galimybę padėti sau. Bet tai padaryti sunku, nes jis neturi pagalbininko, patarėjo. Mūsų medikai išmokyti tik gydyti. Blogiausia, kad sveikos gyvensenos propagavimu neužsiima institucija, kuri turėtų tai daryti bent jau pagal pavadinimą – Sveikatos apsaugos ministerija. Visas jos dėmesys nukreiptas į gydymą.

Paveldimumas pervertinamas

– Kaip šioje situacijoje susiorientuoti paprastam žmogui? Nepasitikėjimas gydytojais pastūmėja į kraštutinumus, kai net susirgęs rimta liga žmogus nesigydo arba kreipiasi į šarlatanus.

– Nenoriu tapti oficialios medicinos priešininku. Medicinos pasiekimai milžiniški, rezultatai fantastiški. Tačiau mes neturime sisteminio požiūrio į sveikatą. Mes, sveikatos apsaugos specialistai, nestudijavome sveikatos. Mūsų studijos ir interesas buvo nukreiptas į ligas. Tai tas pats, jei statytume gaisrinę su brangiausiomis gesinimo priemonėmis kiekviename kvartale, tačiau nesirūpintume gaisrų prevencija. Būtent taip dabar atrodo mūsų medicina. Ji nukreipta į gaisrų gesinimą.

Neseniai buvo mūsų grupės susitikimas – praėjo 40 metų, kai baigėme aukštąją mokyklą. Nors studijavome gydomąją mediciną, bet sveikų tarp mūsų beveik nėra. Tai tik patvirtina, kad niekas mūsų nemokė sveikos gyvensenos.

Jei 90 proc. II tipo cukrinio diabeto atvejų nulemia mityba, kodėl mes jos nekeičiame? Mes savo ligas nusiperkame parduotuvėje.

– Užtenka pakeisti mitybą, kad būtum sveikas?

– Paveldimumo įtaka yra pervertinama, nes grynai genetinių ligų nėra daug. Mes paveldime savo šeimos įpročius, kurie ir nulemia mūsų sveikatą. Mano kaimynas turėjo šunį, kuris sirgo visomis jo ligomis: katarakta, diabetu, artroze. Jis valgė tą patį maistą kaip ir šeimininkas.

Pagrindinė mūsų ligų priežastis – mityba. Grūdinės kultūros mums padovanojo per 3 tūkst. ligų. Termiškai apdorotas maistas – visų mūsų ligų priežastis. Jo įsisavinimui mes sunaudojame savo vidinius resursus, kurie nėra tam skirti. Taip sekiname savo organizmą.

– Gal todėl dabar taip populiarėja žaliavalgystė?

– Žaliavalgystė – savotiška protesto forma, nes žmonės ieško išsigelbėjimo. Žaliavalgystėje yra tiesos grūdas, bet negalima staiga kardinaliai pakeisti mitybos bei pertvarkyti savo organizmo fermentinę sistemą.

Maistas turėtų būti kuo natūralesnis ir švaresnis, užaugintas netoli mūsų gyvenamosios aplinkos. Jei pereitume prie sveikos mitybos, šešis kartus sumažintume dirbamos žemės plotus, sutaupytume masę beprasmiškai sunaudojamų resursų.

Jei norisi bulvės ar morkos, geriau valgyti žalią. Namuose valgome žuvį ir mėsą. Jei gaunu šiuos produktus kokybiškus, valgau žalius, be druskos ir prieskonių.

Bet kokybiškų produktų pasiūla – nulinė, nes nėra sveikos mitybos politikos. Net jei sugalvotumei pereiti prie žaliavalgystės, iš kur gautum produktų? Gal kartais pakanka pakeisti suvalgomo maisto proporcijas. Jei jūsų valgiaraštį sudaro 80 proc. termiškai apdoroto maisto ir 20 proc. žalio, pakeiskite šį santykį pastarojo naudai.

– Ką dar pakeitėte savo mityboje?

– Keturis mėnesius nebegeriu kavos. Iš pradžių buvo labai sunku – kankino absistencija, galvos skausmai, pykinimas, nežinojimas, kur dėti rankas, erzino kavos kvapas. Dabar džiaugiuosi, kad jos negeriu. Per dieną išgerdavau po 4–5 puodelius kavos. Atbaidė ne pati kava, o kartu su ja suvartojamas cukraus kiekis. Nors tonizuojantis kavos poveikis taip pat turi savo kaštus – per 15 minučių suvartojame resursus, skirtus kelioms valandoms.

Universalių receptų nebūna

– Kaip žmogui susigaudyti kartais prieštaringos informacijos sraute?

– Sunku įveikti išankstines nuostatas ir nuo mažens susiformavusius įpročius. Kai prieš metus anūkei diagnozavo bronchinę astmą, kategoriškai neleidau duoti vaistų. Problemą išsprendėme per porą savaičių. Dabar anūkė neserga bronchine astma. Bet jei būtų pradėjusi vartoti paskirtus vaistus, vaiko likimas būtų nulemtas – visą gyvenimą gerti vaistus. Vienintelė jų nauda – tampi nuolatiniu farmacininkų klientu, remiančiu jų verslą.

– Kaip pavyko išgydyti bronchinę astmą per dvi savaites?

– Pakoregavau ne tik mitybą. Negaliu duoti universalių patarimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip gydymo būdą. Taip elgtis būtų neatsakinga. Kiekvienas atvejis yra individualus. Absurdas, jei siūlyčiau neiti pas gydytoją ir daryti taip, kaip aš. Jaučiu atsakomybę kaip diplomuotas medikas. Bet pastebiu, kaip kartais skubotai, net neieškant kitų galimybių, skiriami stiprūs vaistai. Tam momentui jie yra efektyvūs, bet sukelia milžiniškas problemas ateityje.

Kartais patys žmonės pakiša sau koją norėdami greito rezultato – sužinoti diagnozę ir gauti gydymą. Bet greitas rezultatas turi savo kainą, kurią sumokame vėliau. Čia tas pats, kas greitas kreditas su milžiniškais procentais. Kuo jis greitesnis, tuo procentai didesni.

Tampame priklausomi nuo tam tikros vaistų grupės, paskui pereiname prie kitos. Kai nebepadeda visi išbandyti vaistai, gydytojai tokių pacientų pradeda vengti, nes nieko nebegali padėti. Tokie žmonės atsiduria reanimacijos skyriuje. Prisižiūrėjau nugydytų pacientų, kai ten dirbau.

Vietoj sveikatos – mirtis

– Kodėl sakote, kad pavojingiausia vieta yra ligoninė?

– Kas ketvirtas miršta dėl medikamentų. Tokie yra amerikiečių duomenys. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tad galima tik spėlioti.

Ligoninė pavojinga vieta dėl ten egzistuojančios hospitalinės infekcijos, atliekamų įvairių manipuliacijų, per kurias galima užsikrėsti virusais ar bakterijomis. Neatmetama traumų, komplikacijų rizika. Kiekviena procedūra turi rizikos laipsnį. Lietuvoje nėra statistikos, kiek atliekama nereikalingų operacijų. Amerikoje skaičiuojama, kiek be reikalo amputuojama galūnių, ištraukiama sveikų dantų ir pan.

Į ligoninę reikėtų gultis tik pasitarus su gydytoju ir žinant, ko konkrečiai ten guliesi. Kiek tokių atvejų, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų, kai žmogus atsigula išsitirti, o išvažiuoja kojomis į priekį.

Sukelia diskomfortą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja dermatovenerologė Aldona Kajutytė paaiškino, kad pastaruoju metu dėl odos nudegimų saulėje vis dažniau kreipiasi ne paplūdimių mėgėjai.

Dažniausiai pagalbos prireikia tiems, kurie išsirengę darbuojasi sode arba ilgiau pavaikščioja gatvėmis. Tad nuo saulės nukenčia atviros kūno vietos: rankos, veidas bei iškirptės sritis.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiose vietose oda būna pakankamai jautri. Šaltuoju metų laiku nuo kaitresnių spindulių atpratęs veidas bei kitos kūno vietos ilgiau pabuvus lauke jautriau reaguoja į saulę, nes tik jai šviečiant pasigamina melaninas, apsaugantis odą.

Po šalto pavasario jis dar nebūna spėjęs pasigaminti. Būtent todėl taip staiga ir nudegama.

Šiuo metu dažnai pacientams nustatomi fotodermatitai – alerginės reakcijos, sukeltos saulės spindulių. Šiems žmonėms paraudusiame odos plote matosi smulkus bėrimas. Odą niežti, degina. Šie pojūčiai sukelia diskomfortą, tad žmonės kreipiasi į gydytoją.

Tačiau, kaip pastebi dermatovenerologė, retas pacientas žino, kad tokią reakciją iššaukia būtent saulė.

Sulaukia sodininkų

Pavasarį į dermatovenerologus dažniau kreipiasi ir sodininkai, kuriems pradeda berti blauzdas. Gydytoja pastebi, kad vieniems oda jautriau sureaguoja dėl smulkių vabalų įkandimo, kitiems dėl sąlyčio su augalais.

A.Kajutytė pasakojo, jog kartais pakanka šiltnamyje dirbančiam žmogui prisiliesti prie kokio augalo, pasikasyti odą, kad ši vėliau neigiamai sureaguotų į saulės poveikį.

Nepageidaujamą odos reakciją kai kuriems iššaukia kremas ar vartojami vaistai: antibiotikai, migdomieji, raminamieji.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nudegti galima ir ilgai nesikaitinant saulėje – pakanka lauke pasivaikščioti vos 20 minučių, kad namo žmogus grįžtų raudonu veidu bei nosimi.

A.Kajutytė paaiškino, kad taip jautriai reaguoja šviesiaodžiai bei šviesiaplaukiai. Jie iškart nudega raudonai. Nuo pirmųjų saulės spindulių labiausiai nukenčia ir raudonplaukiai, turintys itin šviesią bei apsaugos stokojančią odą.

Greitai įdegantys rudaodžiai su tokiomis problemomis nesusiduria.

Lieka pigmentinės dėmės

A.Kajutytė pastebi, kad odos nudegimus kartais išprovokuoja patys žmonės. Į saulę atsukusi veidą ant suoliuko sėdinti moteris – tokį vaizdą mieste dažnai galima pamatyti pavasarį.

„Tokioje “mirtinoje„ pozoje pasėdėjus valandą pirmiausia nusvyla labiausiai atsikišusios veido dalys: nosis, smakras, kakta“, – pasakojo gydytoja.

Kadangi moterys būna pasitepusios kremu ar pudra, po tokių saulės vonių lieka pigmentinės dėmės.

Nors dermatitai gana greitai praeina, tačiau po to gali tekti ilgai vengti saulės ir leisti odai pailsėti.

A.Kajutytė greičiau nudegantiems žmonėms lauke patarė geriau judėti, taip pat vengti pasivaikščiojimų vidurdienį. Tam labiau tinkamas laikas iki 11 val. ir po 15 val., kai saulė nėra tokia aktyvi ir žalojanti.

Gydytoja priminė, jog atsargūs saulėje turėtų būti vartojantys tam tikrus vaistus, sergantieji endokrininėmis, skydliaukės ligomis, vilklige, taip pat turintys apgamų, pigmentinių dėmių žmonės.

Atsidūrus Kopenhagos senamiestyje, nustebtumėte pamatę visą galybę tvarkingai vienas paskui kitą išsidėsčiusių dviračių, vairuojamų kostiumuotų ir pasitempusių verslininkų arba elegantiškų, stilingų moterų, avinčių aukštakulniais bei vilkinčiomis lengvutėmis sukniomis.

Atsižvelgiant į dviračių kultūrą, daugelis danų dizainerių kuria ypač patogius, judesių nevaržančius drabužius. Patogumas danams yra itin svarbus.  Tačiau nederėtų pamiršti, kad mada ir stilius čia taip pat užima labai svarbias pozicijas. Ne paslaptis, kad danų pragyvenimo lygis - vienas aukščiausių Europoje, tad didžiųjų mados genijų darbai danams yra visiškai lengvai prieinami. Čia nieko nenustebinsite „Prada„ ar „Louis Vuitton“ rankine - praktiškai kiekvienas kopenhagietis gali sau leisti šį malonumą. Tačiau vardinių drabužių jie taip pat nesivaiko.

Prisiminkite, kad danai vertina paprastumą, o prabanga čia žygiuoja pati paskutinė. Tipinės Kopenhagos gyventojos mėgsta įvairumą. Apsivilkus „H&M" tuniką, užsimetus vintažinę odinę  striukę, prigriebusios Michael Kors rankinę bei pasikvepinusios Coco Chanel  Mademoiselle, jos jaučiasi savimi. Kaip bebūtų, kyla klausimas, kaip tokia mažutė ir paprasta šalelė tapo didingu mados metropoliu, o dabar ir veržiasi užsidėti penktosios pasaulio mados sostinės karūną?

Mados sąvoka Danijoje atsirado apie 1800-tuosius metus. Pirmos mados užuomazgos prasidėjo nuo mados žurnalų. Šie mados leidiniai buvo prieinami tik patiems turtingiausiems.

Pirmasis daniškas mados žurnalas buvo išleistas 1831. Tačiau šis žurnalas ilgai negyvavo ir jau po vienerių metų jo leidyba buvo nutraukta. XIX a. vyrai ir moterys idėjų ieškojo Anglijos madoje. Kaip bebūtų keista, tačiau iki šio laikotarpio danai britiškąją madą vertino labiau nei Prancūzijos.

XX amžiuje Danijos tekstilės ir drabužių industrija labai patobulėjo. Tačiau Danija savo kuriamos mados vis dar neturėjo. Dar ir XX amžiuje patys madingiausi drabužiai buvo vežami iš Paryžiaus ir Londono, o juos įsigyti galėdavo tik turtingiausieji, tačiau jų palaipsniui vis daugėjo.1970 metais Londoną ir visą Angliją užkariaujant jaunimui, šio fenomeno Danija, kaip ir kitos Europos valstybės, išvengti taip pat negalėjo. Prieš tai Danijos moteris džiuginę „couture" kūrėjai dingo iš šios negailestingos rinkos, o tokiu būdu pradėjo kurtis industrinės jaunimo drabužių parduotuvės. Jaunimo mada buvo paprasta ir patogi, ne retai simbolizuojanti to meto danų interjero dizaino linijas.

Nuo gimimo iki 10–12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Taigi reikia riboti laiką, praleistą žiūrint į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, televizorių rekomenduojama žiūrėti iš ne mažesnio kaip trijų metrų atstumo, kambaryje turėtų degti šviesa.

Medikai tai pat nepataria žiūrėti televizorių ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir pasikliauti užrašais, nurodančiais vaiko amžių (pvz.: N-7), nes dažnai jie neatitinka turinio.

Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais. Būtina kalbėti apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką. Paaiškinti, kad filmai neatitinka tikrovės. Pasak medicinos psichologės R. Karalienės, berniukams reikalingi nuotykiai, net kovinės scenos, tačiau saikingai.

Mažyliams televizijos laidos – tai eilė epizodų, neturinčių jokio turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Vaikai jaučiasi tarsi patys dalyvautų veiksme. Padrikas scenas sujungti į vientisą veiksmą filme vaikas sugeba nuo šešerių metų amžiaus.

„Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir mano, kad smurtas – tai kasdienis juos supantis reiškinys. Kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kai pamato, kiek smurto jame yra. Smurtas, matytas vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų, nes daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje“, - neretai pastebi gydytojai.

Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko vieno su televizoriumi ar kompiuteriu, skirti jam kiek įmanoma daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą. Juk vaikai elgesio mokosi iš savo tėvų, perima vertybes, sužino, kas yra gera, o kas  bloga, kokius žmones reikia gerbti, o kokius smerkti.

Pasaulio visuomenės sveikatos specialistų teigimu, daug sveikatos problemų galima išspręsti, jei kiekvienas šeimos narys laikytųsi sveikos mitybos principų – nuosaikumo (net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug ar per mažai, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai), įvairumo (su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų), balanso (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose). Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo, šeimos gyvenimo būdo.

Gyvenimas pilnoje ir pilnavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti bei tobulėti dvasiškai. O kad šeima būtų pilna ir pilnavertė, į ją tenka daug investuoti: materialių gėrybių, bet ženkliai daugiau – dvasinių pastangų.

Labai svarbu kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nepalies vaikų iš gerų šeimų. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis. Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime įrodytas tiesioginis smurto televizijoje ir smurto gyvenime ryšys. Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba. Jeigu keturiolikmetis pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės, padidės. Iš tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos, įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. O iš tų, kurie žiūrėjo televiziją po dvi valandas kasdien, bėdų su teisėtvarka turės jau per 20 procentų, žiūrėjusių tris valandas – net 30 procentų.

Nors susirgusieji gyvena skirtinguose Kauno miesto seniūnijų teritorijose, tačiau abiem šiais neaiškios pneumonijos atvejais, atlikus šlapimo tyrimus, patvirtinta legioneliozės diagnozė, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras.

Atliekant šių židinių epidemiologinius tyrimus, išsiaiškinti ir šiuos susirgimus sąlygojantys veiksniai, t.y. tai, kad šie ligoniai serga ir lėtinėmis ligomis (diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių emfizema). Nustatyta, kad susirgusieji niekur nebuvo išvykę į užsienį, nesinaudojo ir Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastebima, kad daugiabučiuose karšto vandens temperatūra dažnai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų. Nemažai daugiabučių namų gyventojų stengiasi taupyti mažindami ne tik patalpų, bet ir centralizuotai tiekiamo karšto vandens temperatūrą, o tie gyventojai, kurie už karšto vandens pašildymą atsako patys (karšto vandens šildymui naudodami dujas ar elektrą), dažnai net nenutuoki,a kad jų gyvenamojo būsto sistemoje cirkuliuoja per žemos temperatūros karštas vanduo.

Nors Lietuvoje susirgimų legionelioze užregistruojami pavieniai atvejai, per pastaruosius 12 metų užregistruota 12 atvejų, iš kurių keturi – Kauno apskrityje.

Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Legionelių randama natūralioje aplinkoje – upių ir ežerų vandenyje bei dirvožemyje, tačiau kur kas daugiau jų aptinkama gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Legionelių dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai, amebos ir kt.) bei nuosėdos, nuoviros ar rūdys.

Kadangi vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo, palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45°C. Žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Esant aukštesnei nei 66°C temperatūrai legionelės žūva, tačiau rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.

Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.

Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes.

Inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40°C), ligonį krečia šaltis, jis gali viduriuoti, vemti, gali sutrikti sąmonė, orientacija. Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų.

Specialistų teigimu, legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti pakankamai deguonies. Kartais ištinka septinis šokas, kai dėl staiga nukritusio kraujo spaudimo nebepatenka pakankamai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo. Kai legioneliozė negydoma skubiai ir veiksmingai, ji gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna imuninė sistema.

300 g makaronų

150 g varškės

baklažano

pomidorų (rinkitės mažuosius)

svogūno

alyvuogių aliejaus

aštraus žaliojo pipiro

šiek tiek bazilikų lapelių

prieskonius rinkitės pagal skonį

Perpjaukite baklažaną pusiau ir apibarstykite norimais prieskoniais ir trumpam palikite pastovėti. Kiek vėliau nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite kubeliais. Susmulkinkite ir svogūnus. Nulupkite pomidorų odeles (tai padaryti padeda panardinimas į karštą vandenį).

Į keptuvę įpilkite aliejaus ir ant lengvos ugnies šiek tiek apkepkite baklažanus ir svogūnus. Suberkite susmulkintus pomidorus ir daržoves patroškinkite dar apie 15 min. Vėliau suberkite baziliką, įdėkite aštraus žaliojo pipiro. Susmulkinkite varškės sūrį ir dar šiek tiek jį pakepinkite. Išvirkite  makaronus ir sudėję juos į lėkštę pagardinkite baklažanų padažu. Skanaus!

Turite mėgstamą receptą? Dažnai tenka gaminti? Siųskite savo receptus su nuotraukomis el. pašto adresu: k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Dozės galia tokių laikrodžių ar prietaisų paviršiuje keliasdešimt kartų viršija gamtinį foną, tačiau juos ardant radioaktyviosios medžiagos gali pasklisti ir aplinkoje. O tai sukelia dar didesnį pavojų sveikatai, nes tokiuose prietaisuose esantis radionuklidas 226Ra (radis) yra alfa spinduolis. Šis radionuklidas, jį įkvėpus, prarijus su maistu arba per pažeistą odą ar gleivinę, patekdamas į žmogaus organizmą, lemia labai didelę vidinę apšvitą. 2006 m. buvęs rusų saugumietis Aleksandras Litvinenko buvo nunuodytas taip pat alfa spinduoliu – poloniu (210Po).

Prašome gyventojų, kilus bet kokių įtarimų ar abejonių, kad turimi daiktai gali turėti radioaktyviųjų medžiagų, kreiptis į RSC arba į artimiausią skyrių (adresai ir telefonai nurodyti žemiau) ir nemokamai juos patikrinti. Ypač kviečiame asmenis, turinčius laikrodžių, barometrų, prietaisų skalių, galimai užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis, naudotų kariniuose įrenginiuose (tankuose, lėktuvuose, laivuose), ir ketinančius parduoti tokius prietaisus, apie tai skelbdami interneto prekybos puslapiuose. Nerizikuokite savo bei artimųjų sveikata ir jokiu būdu nelaikykite tokių daiktų namuose, atiduokite juos RSC. Ypač svarbu tokių prietaisų neardyti ar neišmesti, nes radioaktyviosios medžiagos pasklis aplinkoje ir sukels dar didesnį pavojų.

Sausainiams reikės:

200g sviesto

300g miltų

1 kiaušinis

100g cukraus pudros

1 pakelis vanilinio cukraus

2 šaukštai cukraus

cinamono (jei mėgstate)Kambario temperatūros sviestą gerai išsukame mediniu šaukštu. Kiaušinį išplakti, įberti žiupsnelį druskos, vanilino cukraus ir plakant suberti cukraus pudrą. Mediniu šaukštu sukant sviestą po truputį pilti kiaušinio plakinį. Suberti miltus ir išminkyti tešlą. Stalą arba didelę medinę lentelę pabarstyti miltais ir kočioti tešlą. Formuoti sausainius. Apibarstyti cukrumi sumaišytu su cinamonu. Dedam į įkaitinta orkaitę ir kepam kol gražiai paruduos.

Pyrago receptas:

Pagrindui reikės: 250g kvietinių miltų

160g sviesto

100g cukraus pudros

2 kiaušinių tryniaiPertepimui: 1 skardinės virto kondensuoto pieno („Rududu")

200 g. juodojo šokolado

120 g. minkšto sviesto (70g + 50 g)

apie 100 g. migdolų

saujos saulėgrąžų ar kedro riešutų

Iš tešlai skirtų produktų užminkome tešlą. Suformuojame rutuliuką ir dedame į šaldytuvą 1 val. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Tešlą iškočiojame 1cm storio ir išklojame skardą. Paliekame aukštesnius kraštelius. Kepame įkaitintoje iki 190 laipsnių orkaitėje apie 15min., kol gražiai pagels. Atvėsinti kambario temperatūroje.

Kol pagrindas vėsta, pasiruošiame pertepimą. Puodelyje rududu sumaišome su sviestu (70g) , pakaitinti ant siplnos ugnies, kol „Rududu" susimašys su sviestu. Tik neužvirinkite. Gautą masę padengiame pagrindą ir paliekame atvėsti.

Pasidarysime šokolado masę. Vandens vonelėje šokoladą ištirpiname kartu su sviestu (50g). Gauta mase padengiame pyragą. Skanaus!

Migdolus nuplikome karštu vandeniu, perplauname šaltu, nusausiname ir nulupame odelę. Pyragą puoškite riešutais ir saulėgrąžomis.

Visą gegužę kurkite receptus temomis „Mano kavos kokteilis“ arba „Mano gardėsis prie kavos“, fotografuokite ir nuotraukas bei receptus siųskite el. pašto adresu: k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt . Receptai bus publikuojami kaunodiena.lt portale ir „Kavos banko“ „Facebook" puslapyje (www.facebook.com/KavosBankas).Kavos komplektais apdovanosime net penkis laimėtojus - tris išrinksite Jūs balsuodami „Kavos banko“ „Facebook“ puslapyje ir 2 išrinks organizatorių atstovai. Vienas žmogus gali laimėti vieną prizą, o papildomi receptai yra įkeliami į tą patį straipsnį.Konkursas tęsiasi iki gegužės 31 dienos 23:59 val.

Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NICE) savo parengtoje ataskaitoje rekomenduoja skirti botokso injekcijas migrenai gydyti. Prieš tai NICE išanalizavo, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema gali kompensuoti migrenos gydymą botoksu.

Jau seniai pastebėta, kad botoksas yra efektyvi priemonė nuo chroniškos migrenos kenčiantiems žmonėms gydyti. Kai kuriais atvejais toks gydymas duoda puikių rezultatų. NICE ataskaita dar bus analizuojama. Tačiau, jei nebus jokių prieštaravimų, nacionalinė sveikatos apsaugos sistema tokį gydymą gali pradėti kompensuoti jau po kelių mėnesių.

„Chroniška migrena yra labai sekinanti būklė ir gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Džiaugiamės, kad NICE gali rekomenduoti botoksą kaip prevencinę terapiją tiems suaugusiems žmonėms, kuriems jis padėjo sumažinti skausmą po to, kai jie išbandė mažiausiai tris vaistus“, – sakė NICE sveikatos technologijų evoliucijos centro direktorė profesorė Kerol Longson.

Ekspertai teigia, kad botoksas padeda sumažinti migreninį skausmą ne tik atpalaiduodamas raumenis, bet ir blokuodamas skausmo impulsus.

3 l sultinio

1 stiklinės žirnių

4 bulvių

2 morkų

150 g fermentinio sūrio

alyvuogių aliejaus

Išmirkykite žirnius, bulves supjaustykite kubeliais, sutarkuokite morkas. Viską sudėkite į puodą ir užpilkite sultiniu. Virkite apie 20 min. Kiek vėliau sriuboje esanias daržoves sutrinkite maišytuvu. Prieš patiekiant užpilkite alyvuogių aliejaus, užtarkuokite sūrio. Skanaus.

Turite mėgstamą receptą? Dažnai tenka gaminti? Siųskite savo receptus su nuotraukomis el. pašto adresu: k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Vaikystėje daugumai teko pakramsnoti kiškio kopūstų – liaunų kiškio dobilėlių ir jų trapių, kone permatomų žiedelių, bei girdėti, kad sauja maloniai rūgščių lapelių yra dar geriau nei vitaminas C žirneliais. Kadaise kiškio kopūstai vadinti geriausiais sinoptikais, tiksliai prognozuodavusiais giedrą orą ar liūtį, tai buvo svarbi sudedamoji dalis Jurginėms kepant gegutės duonelę ir didžiausia piemenų pagunda, kurios vengti būdavo privalu – esą užpykusi kiškienė pyrago kitąsyk neįdės.

Kiškio kopūstai mėgsta miško paunksnę, kur netrūksta drėgmės ir pavėsio, – čia jų plantacijos nusidriekusios kiek akys mato, ir pasirengusios suteikti ne tik romantiškų, bet ir skanių akimirkų. Tad auksinis virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas skaitytojams šįkart siūlo braškinį pasikiškiakopūsteliavimą ir žada, kad jo suteiktos akimirkos bus ne mažiau įstabios ir stebinančios nei šis žodis.

4 porcijoms reikės

100 g špinatų;

poros saujų kiškio kopūstų;

50–70 g fetos;

200 g braškių;

saujelės kedrinių pinijų;

kokybiško alyvuogių aliejaus.

Pestui reikės:

4 v.š. kokybiško alyvuogių aliejaus;

2 a.š. medaus;

saujelės kiškio kopūstų;

žiupsnio kedro riešutų;

druskos;

pipirų.

Pirmiausia reikia prisiskabyti kiškio kopūstų – valgomi ir lapeliai, ir stiebeliai, ir žiedai. Lėkštėje, ant pjaustymo lentos ar beržo tošies išdėti špinatų lapus ir kiškio kopūstus. Gabalėliais supjaustyti keletą braškių. Užberti kedrinių pinijų, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, padruskinti, papirinti.

„Pestas“ reiškia padažą iš smulkintų žalumynų ir česnakų. Bene žinomiausias jų – bazilikų pestas, kuris yra italų virtuvės vizitinė kortelė, tačiau gaminti jį galima ir iš petražolių, gražgarsčių, špinatų, brokolių, net dilgėlių ir kiškio kopūstų. Į atskirą indą, atliekantį smulkinimo funkciją, ar prieskonių grūstuvę sudėti pestui reikalingas sudedamąsias dalis: saujelę kiškio kopūstų, žiupsnį kedrinių pinijų, įberti druskos, pipirų. Supilti alyvuogių aliejų ir medų. Viską susmulkinti. Kartoko kiškio kopūstų pesto skonio išsigąsti nereikia. „Kartumas, aitrumas yra gero alyvuogių aliejaus skonis, jį šiuo atveju sušvelnina medaus saldumas ir kiškio kopūstų rūgštumas. Braškėms toks derinys – tobulas“, – patikino R.Bolgovas.

Belieka pestą dėti ant braškių, špinatų, kiškio kopūstų, suberti fetos sūrio gabalėlius. Pamiršote įrankius? Miške apstu šakų ir šakelių – paverskite įrankiais pagaliukus. Improvizuokite, žaiskite ir mėgaukitės. Juk romantika, kaip ir genialumas, slypi paprastume. Skanaus!