Sveikata

2012-05-07, 09:27

Vaisingumo laikrodžio stabdymas

Vaisingumo laikrodžio                  stabdymas
© Shutterstock nuotr.

T. Wilson laikrodis pradėjo tiksėti 2008 metais, kai jai sukako 36 metai. Jau septynetą metų ji buvo išsiskyrusi, o būnant chirurgijos rezidente, vargiai užteko laiko miegui, nekalbant jau apie pasimatymus. Bet nykstančio jos vaisingumo nedomino nėštumo atidėliojimo priežastys. Suvokusi galimybę niekada netapti motina, Wilson išsigando.

Ji norėjo išsaugoti vaisingumą, bet jai nepatiko dabartinės technologijos siūlomi būdai. Šiuo atveju tūkstančiai moterų visame pasaulyje paprastai renkasi kiaušinėlių užšaldymą, bet Wilson nedžiugino hormonų injekcijų perspektyva, aukšta kaina ir ilgas nedarbingumas. Tada ji pasikonsultavo su Shermanu Silberiu, gydytoju iš Sent Luiso, kuris pasiūlė jai padėti į banką vieną kiaušidę.

Tai labai eksperimentinė galimybė. Kol kas ji buvo sėkminga tik labai mažam skaičiui moterų, kurių vaisingumą sunaikino liga, pavyzdžiui, vėžys. Bet nevaisingumo klinikos, įskaitant Silberio, pradeda siūlyti šią procedūrą sveikoms moterims, kurios, kaip Wilson, nori apsidrausti savo vaisingumą.

Šios technologijos taikymas sveikoms moterims labai kontroversiškas, nes ji dar labai mažai bandyta, bet tai gali būti patraukli galimybė. Kadangi šis būdas žada patikimesnį moters vaisingo amžiaus pratęsimą, kiaušidžių audinio išsaugojimas galėtų išpildyti kontraceptinių tablečių pažadą: suteikti moterims laisvę nuspręsti kada ir ar išvis imtis motinystės. Tačiau tai yra tik dalis galimybių. Naujoji technologija gali sukelti moterų senėjimo būdo revoliuciją.

Vadinti kontraceptines tablete revoliucinėmis yra įsigalėjusi klišė. Nuo 1970 iki 2006, vidutinis moterų, susilaukiančių pirmagimio amžius JAV pailgėjo nuo 21,4 iki 25 metų, o moterų, pirmojo vaiko susilaukiančių po 35-ojo gimtadienio, padaugėjo beveik aštuonis kartus. Tokia tendencija pastebima Europoje, Azijoje ir daugelyje išsivysčiusių šalių (žr. grafiką). Kadangi galėjo siekti aukštesnio išsilavinimo ir, prieš sukurdamos šeimą, skirti daugiau laiko karjerai, dirbančių moterys smarkiai padaugėjo, ypač profesijose, anksčiau dominuotose vyrų, kaip mokslas ir medicina.
Bet kartu su šiaip privalumais, atsirado ir slegiantis tiksinčio biologinio laikrodžio pojūtis. Dešimtajame dešimtmetyje vaisingumo gydytojai prabilo apie nevaisingumo epidemiją: dabar, manoma, pasaulyje maždaug 10 % porų negali per metus pradėti vaiko.
Laiko pirkimas

Maždaug trečdaliui porų ši problema kyla dėl natūralaus moters vaisingumo sumažėjimo. Naujagimė mergaitė turi apie 300 000 nesubrendusių kiaušinėlių, kitaip – ovocitų, kiekvienoje kiaušidėje. Buvo manoma, kad tai visi kiaušinėliai, kuriuos moteris turės. Nors ši dogma buvo pakeista vasarį (žr. skyrelį „Kiaušidžių bankas“ straipsnio apačioje), neabejojama, kad kiaušinėlių rezervai, bėgant laikui menksta. Tai reiškia, kad vidutinei moteriai nuo 25 iki 40 metų šansas pastoti sumažėja 5 kartus.

Aštuntajame dešimtmetyje vaisingumo procedūros, pavyzdžiui, kiaušinėlių užšaldymas, atsirado, siekiant pakelti viršutinę nėštumo amžiaus ribą. Bet šis būdas turi savo kabliukų. Jei Wilson norėtų pasinaudoti šiuo būdu, jai reikėtų dvi savaites naudoti hormonines tabletes ir injekcijas, bei dažnas ultragarso procedūras bręstančių kiaušinėlių stebėjimui – toks režimas gali sukelti nuotaikos kitimus ir nesiderino su įtemptu jos darbo grafiku. Ir po kiekvieno tokio brangaus, ilgo hormoninio ciklo būtų gaunama tik maždaug 12 kiaušinėlių.

Tuo tarpu po trumpos laparoskopinės operacijos išsaugojus kiaušidės audinio, teoriškai galima išsaugoti tūkstančius kiaušinėlių.

Silberis paaiškino Wilson, kad jis atliktų tris mažus pjūvius pilvo apačioje. Užtruktų apie 15 minučių pašalinti didžiąją jos dešinės kiaušidės dalį. Tada laboratorijoje jis padalintų kupiną kiaušinėlių išorinį sluoksnį į pustuzinį juostelių, įmerktų į skystį, panašų į antifrizą ir išsaugotų juos konteineryje su skystu azotu (MHR, vol 18, p 57).

Kai Wilson bus pasirengusi susilaukti kūdikio, Silberis jai implantuotų atitirpintą kiaušidės audinį ant likusios kiaušidės. Jei viskas vyktų gerai, po keleto mėnesių subręstų santykinai jauni kiaušinėliai ir būtų galima pastoti natūraliai.

Wilson turėjo pinigų operacijai ir užšaldymui – apie 7000 JAV dolerių – tad praėjus dvejiems mėnesiams po 37-ojo gimtadienio jai buvo atlikta operacija. Turėdama audinius šaldiklyje, Wilson sako, „iš esmės sustabdžiau laiką“.

Bent jau taip žadama. Technologija dar yra savo ankstyviausioje stadijoje. Nuo 2004 metų, iš užšaldytų kiaušidžių gimė dar tik 19 kūdikių, trys iš jų tai pačiai moteriai. Visi gimė moterims, kurios neturėjo jokio kito šanso dėl vėžio (Annals of Medicine, vol 43, p 437).

Ši technika iš pradžių tam ir buvo kuriama. Chemoterapija ar švitinimas gali sunaikinti moters reprodukcinius organus. Bet jeigu jai dar nėra mėnesinių, neina gauti ir užšaldyti kiaušinėlių. Tad užuot palikę mergaites nevaisingas, tyrėjai pabandė sukurti būdą, išsaugojantį visą kiaušinėlių gaminimo aparatą.

Dėl sparčiai vystomo kriomokslo ir transplantologijos, tai pavyko. Pirmasis vaikas gimė 2004 metais 32 metų amžiaus belgei, kuri užšaldė savo kiaušidžių audinį prieš pradėdama gydytis chemoterapija ir švitinimu nuo Hodžkino limfomos. Jacquesas Donnezas, Katalikiškojo Leveno universiteto Belgijoje chirurgas, reimplantavo šešerių metų senumo audinį ir per metus moteris pastojo natūraliai (The Lancet, vol 364, p 1405). Dar 10 kūdikių susilaukta trijose klinikose – Donnezo, Silberio ir Kopenhagos universitetinės ligoninės vaisingumo klinikoje Danijoje, vadovaujamoje reprodukcinės fiziologijos profesoriaus Clauso Anderseno – ir kitose Europos klinikose. Donnezas ir Andersenas sukaupė po daugiau nei 500 moterų audinius, Silberis – 68. Dauguma iš kiaušidžių audinių paimta iš sergančių vėžiu mergaičių, kurioms jų nereikės dešimtmetį ar ilgiau.

Tai kelia rimtą problemą. Kadangi eksperimentinė populiacija tokia maža, bet kokios išvados turi būti ekstrapoliuojamos iš nedaug kūdikių. Donnezas sako, kad jo ir Anderseno klinikoje nėštumo sėkmės atvejų yra apie 30 nuošimčių, panašiai, kaip ir daug geriau ištyrinėtose kiaušinėlių užšaldymo ir apvaisinimo in vitro procedūrose. Tačiau jis įspėja, kad šis tvirtinimas remiasi gana mažu bandymų skaičiumi.

technologijos.lt
Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Gimdyvė buvo nukraujavusi iki paskutinio lašo
Gimdyti kūdikio – su talismanu ir profesionaliu fotografu
Medikų rankos globoja kiekvieną gimdyvę
Statistika: Lietuvoje moterys gimdo vėliau – vidutiniškai 27-erių
Vardas*:
Komentaras*: