Sveikata

© Shutterstock nuotr.

Spausdinti   Papildyti straipsnį

Skarlatina yra vakcinomis nevaldoma infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu, kosint, čiaudint ar kalbant. Bakterijos su seilių lašeliais patenka į mus supančią aplinką ir nusėda ant maisto produktų ar daiktų. Skarlatina galima užsikrėsti ne tik įkvėpus ligos sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą bei naudojantis ligonio daiktais. Taip pat bakterijos gali prasiskverbti pro odą sužeidimų vietose.
Ši užkrečiama liga pasireiškia angina, smulkiu odos išbėrimu ir bendra viso organizmo intoksikacija. Skarlatina prasideda karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu, kartais ligonis vemia, skauda pilvą. Ligos pradžioje ant liežuvio atsiranda apnašų, vėliau jis pasidaro raudonas, skelbiama pranešime spaudai.

Praėjus 12–24 val. nuo ligos pradžios, išberiamas visas kūnas. Veidas lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies – smakro trikampis – pabalęs. Lengvais atvejais išbėrimo gali nebūti. Po kelių dienų visi bėrimai nyksta, tik smulkiai šerpetoja oda, o delnų ir padų oda pradeda luptis. Skarlatina yra pavojinga liga, nes gali sukelti inkstų ir širdies raumens pakenkimus bei pūlingas komplikacijas, pasireiškiančias ausų uždegimais, rečiau – pūliniais meningitais.

Specifinės skarlatinos profilaktikos priemonių nėra, tačiau specialistai susirgus pirmam ligoniui, lankančiam vaikų ugdymo įstaigas, rekomenduoja 7 dienas stebėti vaikų, kurie bendravo su ligoniu, sveikatos būklę. Taip pat svarbu dažnai vėdinti patalpas, drėgnu būdu valyti dulkes bei plauti grindis. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ypatingą dėmesį reikia skirti žaislų higienai.