2012-04-19, 21:00
K.Krysko-Skambinė norėtų, kad jos sūnus būtų mokslininkas [37]
© Artūro Morozovo nuotr.
Pastaruoju metu trisdešimtmetės dainininkės ir televizijos laidų vedėjos Karinos Krysko-Skambinės didžiąją gyvenimo ir minčių dalį užvaldė prieš savaitę penkių mėnesių sulaukęs sūnus Majus. Beveik visas šis pokalbis – apie jį.
Planuok, o Dievas pasijuoks
– Turbūt jau pasiilgai buvusio įprasto gyvenimo greičio? – su Karina kalbėjomės jos ir Sauliaus namuose Kaune, Palemone. Sūnus, kurį tuo metu prižiūrėjo mylimasis, miegojo. Karina motiniškai jautriai akimirksniu įsiklausydavo į kiekvieną garsą, pasigirdusį iš ant stalo padėtos racijos.
– Ne, – juokiasi. – Ir artimieji sako: tu tik neužsisėdėk namie, nes išprotėsi. Bet visiškai nėra noro nerti į darbus, skubėti, namo grįžti naktimis. Dar pailsėsime, pasisemsime naujų idėjų ir galbūt padirbėsime vasarą prie jūros.
Sunkiau būtų su dviem vaikais: kai vienas vos paaugęs ir jei būtų antras.
– Tai iškart – antrą vaikelį?
– Oi, ne, – juokiasi. – Draugai sako: gimdyk antrą, po to bus ramu. Bet noriu, kad žmogutis paaugtų, galėtume su juo bendrauti, o tuomet galima galvoti ir apie antrą.
– Karina, prisipažink. Specialiai pasistengei pagimdyti 2011 11 11?
– Daugelis to klausė ir taip mano. Tikrai taip nebuvo. Juk ir cezario pjūvio nedarė. Girdėjau, kad Kinijoje buvo tokių mamų. O specialiai pakentėti? Norėčiau pažiūrėti į tokį žmogų.
– Bet tos jūsų vestuvės, gimdymas atrodė kaip slapukavimas.
– Turėjau gimdyti lapkričio 22 d d., tačiau iki to laiko norėjome susituokti. Kai dar gerokai anksčiau atėjome į Santuokų rūmus, pasiūlė spalio 11-ąją. Po santuokos ketinome namie pasėdėti su artimaisiais, draugais, buvo užsakyta valgių. Bet, sakoma, planuok, o Dievas pasijuoks.
Išvakarėse nubėgo vandenys, nuvažiavome į Kauno klinikas. Jaučiausi gerai, todėl po konsultacijos su medikais porai valandų nuskubėjome iki santuokų rūmų.
Žmogutis viską sureguliavo, tačiau tokios santuokos nepamiršime visą gyvenimą ir kada nors juoksimės. Mes – rokenroliška pora, – šypsosi Karina.
Turi ir prietarų
– Minėjai, kad nenori leisti fotografuoti vaikelio, kol nepaaugs. Ar turėjai kokių prietarų besilaukdama, pagimdžiusi? Vieni neleidžia ir nepataria kitiems vaiko rodyti iki trijų mėnesių amžiaus, dar kiti padeda į lovytę veidrodėlį, kad nenužiūrėtų bloga akis...
– O, apie veidrodėlį negirdėjau... Dėl fotografavimo – griežtai ne. Jis turi paaugti, tik po to bus galima fotografuoti.
Kai praėjusią vasarą dirbome su merginomis prie jūros (su grupe „69 danguje“ – aut. past.), Goda, pamačiusi mane mezgančią, perspėjo. Sako, yra prietaras: jei mezgi, gali apsisukti virkštelė. Nesąmonė, pamaniau, mezgiau toliau, nes labai mėgstu įvairius rankdarbius.
Artimi žmonės ir labai geri draugai vaikelį pamatė jau tada, kai jį svėrė vos gimusį. Po to namie lankė daug draugų, pažįstamų, kai sūnui tebuvo dvi savaitės. Tiesa, pati pajutau, kad lankytojų jau užtenka ir padarėme pauzę.
Vaikeliui ant rankytės užrišome Rachelės siūlą, – ant Karinos rankos – taip pat raudonas kabalos išpažinėjų raištis. – Ne, ne, kabalos nepraktikuoju, bet tikiu, kad tai apsaugo nuo blogos akies.
Lepinosi bulviniais patiekalais
– Mamos ir vaiko kontaktas užsimezga jam dar būnant įsčiose. Sakoma, kad kūdikiui rodomą dėmesį, bendravimą jis jaučia energiškai.
– 2011 m. vasarą su merginomis daug dirbome, koncertuose būdavo triukšminga, tad namie klausydavausi klasikinės muzikos. Glostymas, niūniavimas, kartais dainavimas ir pokalbiai atsirasdavo savaime, ypač kai pradėjau jausti vaikelio judesius.
Esu rami, trokštu harmonijos, bet pradėjus lauktis vaikelio tapau tikra kovotoja už teisybę, – juokiasi. – Jei Sauliui ar artimiesiems pasakydavo ką nors blogo, buvau pasiryžusi viskam...
– Labai pakito skonio receptoriai? Norėjosi silkės, marinuotų agurkėlių ar dar ko nors?
– (Kvatojasi) Labai mėgstu salotas, daržoves, jūrų gėrybes. Bet kai laukiausi, labai norėjau bulvinių patiekalų: save lepinau bulviniais blynais, blyneliais, didžkukuliais.
Kalorijų neskaičiavau, bet jei apsileisčiau, būčiau linkusi... – rankomis rodo banguojančius judesius. – Neseniai peržiūrėjau savo fotografijas. Būdama paauglė ir net 18 metų, buvau meškutė. Žinoma, atlikdavau tyrimus, konsultavausi su gydytojais. Rytais gerdavau natūralių daržovių sulčių – morkų, cukinijų, salierų. Mėgstu saldumynus, bet jų dozę sumažinau.
Maitinosi pagal kraujo grupę
– Domėjaisi vienu metu itin madinga mityba pagal kraujo grupes?
– Taip. Netgi dariausi tyrimus, sudarėme valgiaraštį, kuo galiu maitintis, o kas nerekomenduojama. Tuo susidomėjau, kai turėjau problemų dėl odos.
Maitinantis pagal kraujo grupę organizmas valosi, pagerėja savijauta. Reikia valios nevalgyti to, kas netinka. Dažnai to nesuprasdavo žmonės, ypač svečiuose.
– O mama?
– Ji mane visada palaiko, bet kai nuvažiavau pas ją, atidariau šaldytuvą, supratau, kad nėra ką valgyti, – juokiasi. – Man netinka kiaušiniai, pieno produktai, kai kurios kruopos, kai kurios žuvys, pomidorai, kava, vaisinė arbata, apelsinai, mandarinai – visi citrusiniai vaisiai...
Per savaitę numečiau tris kilogramus. Vėliau atradau kinų restoraną, kur žmonės patys gali pasirinkti patiekalų sudedamąsias dalis.
Beje, manau, kad ateityje vėl pradėsiu maitintis pagal kraujo grupes, nes kai taip maitinausi, jaučiausi puikiai.
Neseniai skaičiau įdomią knygą. Joje patariama maitintis pagal sezoną, valgyti tik tai, kas auga gyvenamojoje vietoje. Ir prie to vaikelį nuo gimimo reikėtų pratinti. Tarkime, žiemą reikia valgyti burokėlius, morkas, moliūgus, pavasarį – dilgėles, kiaulpienes, petražoles, gerti jų sultis. Žinoma, pasitarus su medikais.
Bent jau sūnaus maitinimo pradžia bus be greitojo maisto ir įvairių kolų. Saulius erzina mane, kad, paaugus Majui, eis su juo į „McDonald's“. Saulius labai mėgsta kokakolą ir mėsainius.
Tiesa, vis dar per mažai geriu vandens, nors ryte, dar nieko nevalgius, pirmiausia stengiuosi jo išgerti stiklinę.
– Perkate tik ekologišką maistą?
– Žinoma, ekologija labai svarbu, tačiau dabar kai kurie tuo naudojasi meluodami. Kai nuvažiuojame į kaimą ir valgome maistą be nitratų, jaučiame, kad jis kitoks. Be to, toks maistas greitai genda.
