Sveikata

2012-04-27, 14:30

Gyvenimo dėsniai: stresas pagal grafiką ir pasipriešinimas senatvei [4]

Gyvenimo dėsniai: stresas pagal grafiką ir pasipriešinimas senatvei
© Shutterstock nuotr.

Gyvename per trumpai, jaučiamės prastai. Tokia mūsų, lietuvių, nuomonė. Bet argi mes tikrai teisūs? Bent jau moterys gerokai per anksti save nurašo, užuot sau ir vyrams padėjusios būti energingiems ir žvaliems. Tokių neišnaudotų galimybių tikrai yra, ir ne viena.

Klausimai be atsakymo

Gana dažnai medicinos korifėjai ar gydytojai, paklausti apie maisto papildų vartojimą, atsako, esą, jei valgome laikydamiesi sveikos mitybos principų, jokių papildų nereikia.

Kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata kyla svarbus klausimas: ar aš sveikai maitinuosi?

Turiu savo mitybos įpročius, kasdien pusryčiams, pietums ar vakarienei valgau įprastus sveikus maisto produktus, papildydama savo racioną sezoninėmis uogomis, vaisiais ir daržovėmis. Bet kas gali užtikrinti, kad valgydama juos aš gaunu visas reikalingas maisto medžiagas, vitaminus, mineralus, skaidulas ir visa kita?

Kai pradedu skaityti mitybos rekomendacijas, stebiuosi, kiek daug reikia suvalgyti per parą, kad organizmas gautų reikalingą kiekį vitaminų ar skaidulų. Tiek neįmanoma suvalgyti! O kur dar mokslininkų patarimai norint išvengti vėžio, aterosklerozės, antsvorio: ir raudonąjį vyną gerti, ir keptus obuolius valgyti, pomidorus, brokolinius kopūstus, lašišas, jūrų gėrybes – internetas pilnas visokių rekomendacijų. Bet štai sergi skydliaukės liga su nepakankama funkcija ir jau negali valgyti nieko, kas turi jodo: nei jūrų gėrybių, nei joduotos druskos. Ir kaip suderinti visas rekomendacijas?

Aterosklerozės pradžia – vaikystėje

Nuo kada pradedame taisyklingai ir sveikai maitintis? Nustatyta, kad aterosklerozė pradeda vystytis jau vaikystėje, jau tada nusėda pirmieji riebalai ant kraujagyslių sienelių ir toliau formuojasi aterosklerotinės plokštelės. Statistika, deja, nekokia: miokardo infarktas ištinka net vaikus.

Kada pradedame domėtis cholesterolio kiekiu? Tada, kai sergame, kai pokyčiai dideli ir negrįžtami. Bet juokingiausia ir nelogiška, kad ir valstybė prie to prisideda – vaistai, kurie galbūt padėtų išvengti infarkto, kompensuojami, kai jis jau įvyksta, palieka sunkių padarinius ar netgi žmogus tampa neįgalus. Ar tai ne kompreso mirusiajam politika?

Prieš keletą metų rengiau gydytojų apklausą apie cholesterolį mažinančių vaistų vartojimą. Iš apklaustų gydytojų tik viena turėjo pacientę, kuri vartojo cholesterolį mažinančius vaistus 10 metų. Ši pacientė buvo neseniai grįžusi iš Amerikos. Mūsų šalies gyventojai pavartoja šiuos vaistus keletą mėnesių arba tol, kol jie kompensuojami, ir nutraukia. Visi įgąsdinti šalutinių poveikių, nors jie reti, o infarktą per metus patiria 7 tūkst. Lietuvos gyventojų, per dieną – 20.

Jei nemėgstu silkės

Daug kalbame apie vaikų mitybą ir tarsi ja rūpinamės, tačiau man teko daug kartų stebėti, kaip vaikai, esant didžiulei maisto gausai ir įvairovei, prisideda į lėkštę skrudintų bulvyčių ir geria kokakolą. Taip maitinasi tris kartus per dieną, retsykiais dar užkramto bulvių traškučių.
Jei vaikas morkų nevalgo, beprasmiška aiškinti, kaip tai sveika, ir šimtus kartų per dieną jų siūlyti. Turėtų būti vykdoma patraukli vaikams mitybos politika, pradedant nuo pačių mažiausiųjų, ir tai turėtų būti valstybės reikalas.

Bet užtenka pasižiūrėti į save: ir aš nemėgstu kai kurių maisto produktų, kurių nevalgydama tikrai negausiu būtinų organizmui elementų. Nemėgstu silkės, kaip tada organizmas gaus seleno? Juk jo nėra Lietuvos dirvožemyje išaugintose daržovėse. Kur man jo gauti? Vyrams jis būtinas spermatogenezei. O spermos kokybė metai iš metų blogėja tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Ir ne tik dėl seleno stokos.

Nevalgau šaltienos, nors gal ir valgyčiau, bet neturiu laiko jos išsivirti. Ir kas dieną jos neprivalgysi. Tai tada papildyti kolageno atsargas? Tai vienas pagrindinių kūno baltymų, ypač reikalingas greitai augantiems vaikams. Jie stiebiasi kaip bulvių daigai pavasarį, valgydami skrudintas bulvytes. O senstelėjus kremzlės yra, sąnarius skauda. Nepakanka kolageno – oda sudribusi, plaukai negražūs, nagai lūžinėja ir kraujagyslės silpnos.

Trąšos ir sąžinė

Net jei labai stengčiausi suvalgyti reikiamą kiekį baltymų, angliavandenių, riebalų pagal rekomenduojamą sveikos mitybos piramidę (suskaičiuoti nėra paprasta – reikėtų specialisto pagalbos, o tų specialistų – vienetai ir konsultacijos kainuoja), kur garantijos, kad maistas, kurį valgau, man nekenkia.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Tuberkuliozę padės įveikti vitaminas C?
Medikai nenori su turizmo agentūromis dalintis pelnu?
Kodėl būtina valgyti pusryčius?  (mitybos specialisto patarimai)
Kad diena būtų žvali: 7 patarimai pusryčiaujantiems
Vardas*:
Komentaras*: