2012-05-09, 12:56
Dažniausiai sergama dėl pasyvaus gyvenimo būdo
© Shutterstock nuotr.
Rytoj bus minima Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuojama Judėjimo sveikatos labui diena. Valstybės narės yra raginamos kuo įvairesniais renginiais ir akcijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu lygmeniu.
Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių pasaulio šalių lėtinės neinfekcinės ligos jau pasiekė epideminį lygį. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, to priežastis yra keleto skirtingų veiksnių kompleksas veikiantis vienu metu: pasyvus gyvenimo būdas ir nuolat mažėjantis bendras fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nesveika ir nesaikinga mityba, didėjantis antsvoris bei nutukimas, nuolat spartėjantis gyvenimo tempas, lydimas didelės intelektinės ir psichologinės įtampos.
Vienu pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų suaugusių asmenų ligų ir jam priskiriama 5–10 proc. visų mirčių Europos regione. Fizinis pasyvumas didina reliatyvų pavojų susirgti širdies vainikinės arterijos ligomis – 45 proc., galvos smegenų insultu – 60 proc., pirmine arterine hipertenzija – 30 proc., ir kaulų osteoporoze – 59 proc.
Sveika gyvensena – tai kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net pagerinti savo sveikatą.
