2012-05-03, 13:19
Išpažintis: nuo alkoholizmo pasveikęs vaikinas tapo vegetaru [36]
© Asmeninio archyvo nuotr.
19-metis Simonas Dailidė yra vilnietis. Jaunas vaikinas šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, tačiau tai jau ketvirtoji mokslo įstaiga S.Dailidės gyvenime. Jis nesimokė nuo penktos klasės, tačiau jau šiemet gaus mokyklos atestatą.
Šio mokinio istorija galbūt ir nebūtų išskirtinė, jei ne spalvinga gyvenimiška patirtis. Vaikinas viešai prisipažino išbandęs alkoholį, narkotikus, sukėlęs daug rūpesčių savo tėvams. Šiandien vaikinas pasikeitė. Pradėjo propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Savo viešame laiške Simonas dalijasi savo patirtimi ir išgyvenimais. Pateikiame laiško ištraukas.
Rūkyt pradėjau penktoje klasėje. Būdavo, net naktimis, prieš einant miegot, išlįsdavau pro langą parūkyt. Tada pabandžiau ir žolės, ir alkoholio. Nors alkoholio, aišku, kaip visose „normaliose" šeimose, gaudavau paragauti ir per šventes.
Buvau tikrai labai sunkus vaikas. Pastabos, socialinės pedagogės, auklėtojos, direktoriaus skambučiai, tėvų kvietimai į mokyklą, vėliau ir policija.
Išmetė iš pirmosios mokyklos (Baltupių vidurinė) dar devintoje klasėje. Yra iš mokyklos išvežę ir policijos mašina. Esu nakvojęs areštinėje. Tais pačiais metais išmetė ir iš kitos mokyklos (Fabijoniškių vidurinės).
Neturėdamas kur eit, ėjau mokytis internetu, teisingiau, už mane mokėsi mano tuo metu buvusi draugė. Galima sakyt, baigė keletą klasių už mane (taip, tai Lietuvoje įmanoma). Žodžiu, gyvenau kaip normalus jaunuolis. Na man tai atrodė normalu.
Vasarą sueis lygiai keturi metai nuo tos dienos, kai mano gyvenimo būdas pasikeitė šimtu procentų.
Iš esmės mano gyvenimą pakeitė 2009-siais metais. Tuo metu Šventojoje vyko sveikuolių stovykla. Buvau toli gražu ne iš tokių, kurie važinėtų į jogos stovyklas. Po tos stovyklos jau viduje kažkas labai pasikeitė. Nuėjau į profesinę mokyklą. Tačiau per pertraukas dar eidavau rūkyti. Aš gi buvau „kietas“.
Kritinis lūžis buvo po dar vienos stovyklos Molėtuose. Tą pačią dieną po stovyklos buvo mano gimtadienis. Buvau pripildytas geromis emocijomis, pozityvumo, o draugai gimtadienio vakarėlyje jau atrodė visai iš kito pasaulio. Tą vakarą į mane labai keistai žiūrėjo. Turėjau draugę, jai taip pat viskas buvo labai keista ir neįprasta, kad aš nevartoju alkoholio ir nevalgau mėsos. Po visą vakarą ir naktį vykdyto spaudimo, atsilaikiau neprigirdytas. Tiesiog dingo noras tai daryti.
Taigi, metęs alkoholį, pradėjau rūkyt žolę, tikinau save, kad tai geriau. Nes jei nebevartočiau nieko, reiktų keisti aplinką, draugus. Rūkiau kiekvieną dieną: ryte prieš pamokas, per pietų pertrauką ir keletą kartų vakare. Esu ir platinęs dvejus metus. Nežinau iš kur atsirasdavo pinigų, bet tam jų visada buvo. Gerai žinau tą gyvenimą. Tą virtuvę. Bandžiau ir „įvairesnių“ su kompanija. Na, žodžiu, neišsiskirdavau,
Be abejo, nevalgau giminaičių, gyvūnų, iš dalies nevartoju narkotikų. Sakau iš dalies todėl, kad laikau narkotikais ir cukrų, ir „Facebook'ą“, ir, apskritai, priklausomybę valgyti tiek, kiek mums nereikia. Jei konkrečiau, tai nevalgau mėsos, kiaušinių, nevartoju alkoholio. Tai ateina savaime. Praktikuoju jogą, plaukioju, bėgioju, minu dviratį. Tai kasdienybė.
Jei nedirbu (neseniai įsidarbinau vegetariniame bare), einu į baseiną, būgnų pamokas, jogą, renku parašus dėl atominės elektrinės Lietuvoje referendumo, pradėjau labai domėtis Aivaro Lileikos pateikiama istorija, mūsų protėvių išmintimi, palikimu, ką jie mums palikę po nosimis, o mes to nematom.
Mano mama jau daug metų gyvena sveikai. Ji dabar mažai ką ir bevalgo. Greit pereis į planinę mitybą. Sesė, kaip ir visas „normalus“ jaunimas, myli gyvūnus, valgo juos ir žino vienintelį būdą atsipalaiduot - alkoholis. Tėvas taip pat.
Visiems buvo labai keista, bet dabar šeima jau priprato. Mama džiaugiasi. Sesė pyksta, kai aš, kiekvieną kart jai grįžus išgėrusiai, priekaištauju. Ją tai labai nervina, o man tai patinka.
Mama, žinoma, džiaugiasi labai. Juk tiek problemų buvo per mane. Negrįžimai naktim nieko nesakius, skambučiai, policija, kaimynų skundai. Labiausiai gaila Mamos, kuri turėjo tiek iškentėti. Guodžiu save, kad tai karma.
Kritikos buvo labai daug. Kritikos, įvairiausių komentarų, pasipiktinimų, nesupratusiųjų. Ką šiandien valgei? Kopūstą? Na, čia tokius klausimus užduoda „profkėje". Ten žmonės net nėra girdėję apie tokius dalykus kaip sveikas gyvenimas ir kaip yra gyvenama sveikai. Manau, mano ir daugelyje kitų profesinių mokyklų nėra nei vieno abstinento-vegetaro.
O tie, kas mano, kad sveikas gyvenimo būdas yra tik neteisingai mąstančiųjų pramanai, galėčiau pasakyti: gyvenkit, gyvenkit. Bet blaivybės metus (negerti metus) patarčiau išbandyti visiems. Pamatytumėte, kaip viskas keičiasi. Kiek draugų turit. Labai įdomu!
Dabar mano aplinkiniai yra visi švenčiantys kaip ir aš. Galiu pasakyti, kad mes švenčiame tikrai linksmiau už visas mano šventes iki tol. Švenčiame nuoširdžiai ir labai linksmai. To nepapasakosi, bet daug kas supranta apie ką aš. Žinoma, iki tol teko švęsti ir su nemokančiais atsipalaiduot: pila pila, traukia, uosto ir po gerų 2 valandų jau linksmi ir atsipalaidavę. Tai laikina. Ta būsena būna kokias 4 h, o po to pasireiškia kiti simptomai.
Gydytojų nemėgau niekada. Nemėgstu ir dabar. Pas juos nesilankau. Kažkokie jie nepatikimi man. Verslininkai. Aš geriau išgeriu mamos padarytos žolelių arbatos su šventa liepos šakele.
Dingo spuogai. Pagerėjo atmintis, sveiką protą atgavau. Šviesiau galima žvelgti į gyvenimą.
Anksčiau atrodė, kad sveikai gyvenančių nėra. Kai dabar esu sveikame fronte, atrodo tai labai populiaru ir visi tuo domisi. Visi draugai ir pažįstami tuo domisi. Realybė nuleidžia ant žemės atėjus į mokymosi įstaigą. Suprantu, kad to tikrai maža ir reikia tai skleisti plačiau.
